Paskelbta · Atnaujinta

Ukraina ir Pietų Korėja susikirto dėl dviejų Šiaurės Korėjos belaisvių perdavimo

Diplomatinis ginčas tarp Ukrainos ir Pietų Korėjos išsiveržė po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 23 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pranešė, kad Ukraina perdavė du žuvusius Šiaurės Korėjos karius Pietų Korėjai. Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas apkaltino Kyjivą pažeidus konfidencialumo susitarimą ir grasino nenurodytomis „papildomomis priemonėmis“, jei Ukraina neatsiprašys. Ukraina bet kokį susitarimą neigia ir vadina tai „diplomatiniu nesusipratimu“.

Pagrindiniai faktai

  • Rugsėjo 23 d. Zelenskis JT Generalinėje Asamblėjoje pranešė, kad Ukraina perdavė du Šiaurės Korėjos karo belaisvius Pietų Korėjai.
  • Abu Šiaurės Korėjos kariai buvo sugauti Ukrainos pajėgų Kurško pasienio regione, neturėjo rimtų sveikatos problemų ir, būdami Ukrainoje, pareiškė norą apsigyventi Pietų Korėjoje.
  • Rugsėjo 24 d. Lee Jae-myungas apkaltino Ukrainą pažeidus konfidencialumo susitarimą; Ukrainos prezidentūra bet kokį susitarimą paneigė.
  • Pietų Korėjos Nacionalinės žvalgybos tarnyba (NIS) pranešė parlamentui, kad konfidencialumo prašė būtent Ukrainos pusė.
  • Rugsėjo 28 d. Pietų Korėjos URM iškvietė Ukrainos reikalų patikėtinį Andrijų Ješkiną; spalio 1 d. Ukrainos URM vadovas Andrijus Sybiha situaciją pavadino „diplomatiniu nesusipratimu“.
  • Spalio 2 d. Lee Jae-myungas „X“ platformoje pagrasino „papildomomis priemonėmis“, jei Ukraina nepripažins fakto ir viešai neatsiprašys; kokių priemonių turėta omenyje, nenurodė.

Kodėl tai svarbu

Tai reta vieša santuoka tarp Ukrainos ir demokratinės Azijos partnerės, susijusi su Šiaurės Korėjos kareiviais, kovojančiais Rusijos pusėje. Konfliktas kelia abejonių dėl Kyjivo santykių su šalimi, kuri teikia humanitarinę pagalbą, bet pagal savo politiką nesiekia perduoti ginklų. Nesutarimas dėl to, ar egzistavo konfidencialumo susitarimas, atskleidžia komunikacijos spragą abiejose diplomatijose.

Kas nutiko

Rugsėjo 23 d. Volodymyras Zelenskis kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje pranešė, kad Ukraina neseniai perdavė du Šiaurės Korėjos belaisvius, sugautus kovose Rusijos Kurško srityje, Pietų Korėjai. Rugsėjo 24 d. Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas apkaltino Ukrainą pažeidus konfidencialumo susitarimą. Ukrainos prezidentūra tokį susitarimą paneigė; patarėjas Dmytro Lytvynas rugsėjo 25 d. „Facebook“ parašė, kad jokio susitarimo nebuvo ir kad būtų buvę neteisinga slėpti belaisvių likimą. Pietų Korėjos Nacionalinė žvalgybos tarnyba parlamentarams nurodė, kad konfidencialumo prašė būtent Ukrainos pusė, bijanti, jog informacijos paviešinimas pakenks būsimoms deryboms dėl belaisvių mainų. Rugsėjo 28 d. Pietų Korėjos URM iškvietė Ukrainos reikalų patikėtinį Andrijų Ješkiną; pirmasis užsienio reikalų ministras parkas Yoon-joo pareikalavo oficialaus paaiškinimo ir atsiprašymo. Spalio 1 d. Ukrainos URM vadovas Andrijus Sybiha pavadino situaciją „diplomatiniu nesusipratimu“ ir teigė kasdien bendraujantis su Pietų Korėjos kolega Cho Hyunu. Spalio 2 d. Lee Jae-myungas socialiniame tinkle „X“ pagrasino „papildomomis priemonėmis“, jei Ukomina neatsiprašys; kokių priemonių turėta omenyje, nenurodyta.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida akcentuoja „diplomatiniu nesusipratimu“ vadinamą situaciją, kurią, anot URM vadovo Andrijaus Sybihos, siekiama kuo greičiau užbaigti kasdien bendraujant su Seulu. Ukrainos prezidentūra kategoriškai neigia konfidencialumo susitarimo egzistavimą; patarėjas Dmytro Lytvynas pabrėžė, kad būtų buvę neteisinga slėpti, kur išvyko belaisviai. Ukrainos žiniasklaida cituoja korėjistikos ekspertą Mykolą Polishchuką, kuris spėja, kad Seulas galėjo ketinti perduoti belaisvius Kim Jong-unui Šiaurės Korėjos propagandai. Ukrainos ambasadorius Valerijus Chalys teigia, kad incidentas atskleidė gilesnę – komunikacijos silpnėjimo Ukrainos užsienio politikoje – problemą.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Pietų Korėjos žiniasklaida, kurią atkartoja JAV ir Vokietijos leidiniai, įvykį pateikia kaip dvipusio konfidencialumo susitarimo pažeidimą, reikalaujantį oficialaus Ukrainos paaiškinimo ir atsiprašymo. Šios žiniasklaidos teigimu, Lee Jae-myungas grasino nenurodytomis „papildomomis priemonėmis“, o Pietų Korėjos žvalgybos vertinimu Zelenskio pareiškimas buvo skirtas Pietų Korėjos visuomenei įtikinti tiekti ginklus Ukrainai. Pietų Korėjos pareigūnai taip pat perspėjo, kad viešinimas galėjo pakenkti belaisvių ir jų šeimų saugumui Šiaurės Korėjoje bei apsunkinti diplomatiją tarp Pchenjano ir JAV.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniai nesutaria dėl keturių pagrindinių klausimų. Pirma, ar konfidencialumo susitarimas apskritai egzistavo: Pietų Korėja teigia, kad taip, ir kad jį inicijavo Ukrainos pusė; Ukraina – neigia. Antra, ar Ukraina iš anksto per diplomatinius kanalus pranešė Seului apie Zelenskio ketinimą pacituoti belaisvius JT kalboje: Pietų Korėjos pareigūnas sako, kad taip, o Ukrainos pozicija (neigianti susitarimą) reiškia, kad to nebuvo. Trečia, ar Ukraina pareiškė kokį nors apgailestavimą: Pietų Korėjos žvalgyba sako, kad nei oficialiu, nei neoficialiu kanalu to nebuvo; Ukrainos pareigūnai situaciją vadina „nesusipratimu“ ir siekia atkurti santykius, tačiau formalaus atsiprašymo nepateikė. Ketvirta, ką reiškia Lee Jae-myungo minimos „papildomos priemonės“: Pietų Korėjos „Korea Institute for National Unification“ ekspertas spėja, kad jos gali paliesti humanitarinę, finansinę ir rekonstrukcinę pagalbą Ukrainai; pats Lee konkrečiai nenurodė.

Kontekstas

Abu Šiaurės Korėjos kariai buvo sugauti Ukrainos pajėgų Kurško pasienio regione (viena versija – 2025 m. sausį); į Pietų Korėją jie atvyko rugsėjo viduryje, neturėjo rimtų sveikatos problemų ir, būdami Ukrainoje, pareiškė norą ten apsigyventi. Pietų Korėja nuo 2022 m. teikia Ukrainai humanitarinę ir finansinę pagalbą, tačiau pagal savo politiką atsisako perduoti ginklus šalims, dalyvaujančioms aktyviame kare; liepą NATO viršūnių susitikime Seulas pažadėjo dar 100 mln. JAV dolerių nekarinės pagalbos. Pietų Korėjos žvalgyba vertina, kad Kurško regione patruliavo maždaug 9 000 Šiaurės Korėjos karių. Šiaurės Korėja viešai nekomentavo perdavimo, tačiau anksčiau yra teigusi, esą didesnius savo piliečių „pabėgimus“ inspiravo Seulas.