Pietų Korėjos prezidentas grasina „tolesniais veiksmais“ dėl dviejų Šiaurės Korėjos belaisvių perdavimo
Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas socialiniame tinkle „X“ pagrasino nenurodytais „tolesniais veiksmais“, jei Ukraina viešai neatsiprašys už prezidento Volodymyro Zelenskio atskleidimą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblujoje, kad Ukraina perdavė du pagautus Šiaurės Korėjos kareivius Pietų Korėjai. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha šią situaciją pavadino „diplomatiniu nesusipratimu“ ir teigė, kad Kijevas „dirba“ ją spręsdamas. Šalys nesutaria, ar toks konfidencialumo susitarimas iš viso egzistavo.
Pagrindiniai faktai
- Lee Jae Myungas pagrasino nenurodytais „tolesniais veiksmais“, jei Ukraina neatsiprašys už Zelenskio atskleidimą.
- Lee apkaltino Kijevą „mėginimu išprovokuoti karą Korėjos pusiasalyje“.
- Zelenskis apie dviejų Šiaurės Korėjos belaisvių perdavimą pranešė JT Generalinėje Asamblujoje rugsėjo 23 d.
- Andrijus Sybiha situaciją pavadino „diplomatiniu nesusipratimu“ ir teigė, kad Ukraina „dirba“ ją spręsdama.
- Seulas tvirtina, kad konfidencialumo susitarimą prašė pati Ukraina; Kyjivas tai neigia.
- Du kareiviai buvo tarp tūkstančių Šiaurės Korėjos karių, palaikančių Rusiją kare Ukrainoje.
- Lee patiria vidaus politinį spaudimą – opozicija kaltina jį slepiant perdavimą, siekiant įtikti Pchenjanui.
Kodėl tai svarbu
Šis ginčas sukuria viešą plyšį tarp Pietų Korėjos – svarbaus Ukrainos simpatiko – ir Kijevo karui jautriu laikotarpiu. Kadangi Seulas laikosi senos politikos netiekti letalių ginklų šalims, dalyvaujančioms aktyviame kare, šis nesutarimas gali paveikti būsimų Seulo ir Kijevo bendradarbiavimo galimybių apimtį. Be to, klausimas tiesiogiai susieja Rusijos ir Ukrainos karą su Korėjos pusiasalio saugumu, nes du Šiaurės Korėjos kariai, kovoję Rusijos pusėje, buvo perduoti Pietų Korėjai.
Kas nutiko
Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas „X“ pranešime pagrasino nenurodytais „tolesniais veiksmais“, jei Ukraina viešai neatsiprašys. Jis apkaltino Kijevą „mėginimu išprovokuoti karą Korėjos pusiasalyje“ ir teigė, kad klausimas susijęs su „Korėjos tautos ir šalies orumu“. Prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 23 d. kalboje JT Generalinėje Asamblujoje atskleidė, kad Ukraina perdavė du pagautus Šiaurės Korėjos kareivius Pietų Korėjai – tie kariai anksčiau kovojo Rusijos pusėje ir vietos žiniasklaidai sakė norintys patekti į Pietų Korėją. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha spalio 1 d. situaciją pavadino „diplomatiniu nesusipratimu“ ir teigė, kad Ukraina „dirba“ ją spręsdama. Šalys nesutaria, ar konfidencialumo susitarimas dėl perdavimo apskritai egzistavo: Seulas tvirtina, kad prašymą laikyti perdavimą paslaptyje pateikė pati Ukraina – siekiant apsaugoti Šiaurės Korėjos kareivių šeimas ir išvengti Ukrainos vidaus kritikos dėl praleistos galimybės apkeisti kareivius į Ukrainos belaisvius; Kyjivas tai neigia. Lee taip pat apkaltino Ukrainą, kad jos pozicija esą jį vaizduoja kaip „meluonį“.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida akcentuoja užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos vertinimą, kad tai yra „diplomatinių nesusipratimas“, ir jo patikinimą, kad Kijevas „dirba“ spręsdamas situaciją, kartu su Zelenskio biuro kategorišku bet kokio konfidencialumo susitarimo neigimu. Ukrainos publikacijos pateikia platesnį kontekstą – Šiaurės Korėjos kareivių, dislokuotų kartu su Rusijos pajėgomis, pageidavimą vykti į Pietų Korėją, Šiaurės Korėjos kareivių kovos Rusijos pusėje kontekstą ir Pietų Korėjos politiką netiekti letalių ginklų – pateikdamos šį ginčą kaip nemalonią, tačiau suvaldomą diplomatinių santykių kliūtį. Ukrainos žiniasklaida taip pat pabrėžia Zelenskio JT Generalinėje Asamblujoje atskleistą informaciją ir Ukrainos interesus dėl belaisvių apkeitimo, nušviesdama nesutarimą iš Kyjivo perspektyvos.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Ne Ukrainos žiniasklaida (BBC, „Al Jazeera Arabic“, APA, „South China Morning Post“) kaip pagrindinį akcentą pateikia Pietų Korėjos prezidento Lee Jae Myungo grasinimą „tolesniais veiksmais“, jo kaltinimą, kad Kijevas „mėgina išprovokuoti karą Korėjos pusiasalyje“, ir klausimo įvardijimą kaip susijusio su „Korėjos tautos ir šalies orumu“. Tarptautiniai pranešimai nemažai dėmesio skiria nesutarimui dėl konfidencialumo susitarimo buvimo – plačiai cituojama Seulo versija, kad konfidencialumą prašė Ukraina. Taip pat pabrėžiamas vidaus politinis spaudimas Lee – opozicijos kaltinimai, esą jis slėpė perdavimą, siekdamas įtikti Pchenjanui, – ir tai, kad grasinami „tolesni veiksmai“ lieka nenurodyti.
Kuo skiriasi pranešimai
Pagrindinis nesutarimas – ar konfidencialumo susitarimas dėl dviejų Šiaurės Korėjos belaisvių perdavimo apskritai egzistavo. Pietų Korėja tvirtina, kad toks susitarimas buvo ir kad jį prašė pati Ukraina – dalinai siekiant apsaugoti Šiaurės Korėjos kareivių šeimas ir išvengti Ukrainos vidaus kritikos dėl praleistos galimybės apkeisti kareivius į Ukrainos belaisvius. Ukrainos Prezidentūra ir prezidento komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas neigia, kad toks susitarimas buvo, o užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha visą ginčą apibūdino kaip „diplomatinių nesusipratimą“. Seulo administracija teigė, kad Kyjivo pozicija „rimtai pakerta“ abipusį pasitikėjimą ir kenkia draugiškiems dvišaliams santykiams.
Kontekstas
Du perduoti Šiaurės Korėjos kareiviai kovojo Rusijos pusėje prieš Ukrainą ir vietos žiniasklaidai sakė norintys vykti į Pietų Korėją. Pietų Korėja nuo pat Rusijos visapusės invazijos pradžios reiškia paramą Ukrainai, tačiau laikosi senos politikos netiekti letalių ginklų jokiai šaliai, dalyvaujančiai aktyviame kare. Prezidentas Zelenskis informaciją atskleidė savo kalboje JT Generalinėje Asamblujoje rugsėjo 23 d.; prezidentas Lee pirmą kartą viešai kritikavo šį atskleidimą kitą dieną – rugsėjo 24 d.