Ukraina ir Pietų Korėja susikirto dėl dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo

Kodėl tai svarbu

Šis epizodas atskleidžia retą viešą nesutarimą tarp Ukrainos ir vieno svarbiausių jos ne mirtinosios paramos donorų dėl jautrios su karo belaisviais susijusios informacijos valdymo. Incidentas kelia klausimų apie diplomatinius konfidencialumo standartus, kai viena šalis daro aukšto lygio tarptautinį pareiškimą. Konfliktas gali paveikti platesnius Pietų Korėjos ir Ukrainos santykius bei Seulo humanitarinės ir ne mirtinosios paramos apimtį. Tai vyksta fone, kai Šiaurės Korėja vis labiau įsitraukia į Rusijos karą prieš Ukrainą, Pyongyangui atsiuntus dešimtis tūkstančių karių.

Kas nutiko

Rugsėjo 23 d. per savo kalbą 81-ojoje JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina neseniai perdavė Pietų Korėjai du Šiaurės Korėjos karo belaisvius – 21 metų Pek ir 26 metų Ri, paintus Rusijos Kursko srityje 2025 m. Zelenskis pažymėjo, kad šiaurės korėjiečius sunku painti gyvus, ir pridūrė, kad vienas iš jų, supratęs, jog paintas nelaisvėn, mėgino nusižudyti.

Rugsėjo 24 d. Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas, tuo metu viešėjęs Meksikoje, „X“ platformoje apkaltino Kyjivą konfidencialumo susitarimo pažeidimu ir pavadino šį žingsnį „itin jautriu“ diplomatijai, nacionaliniam saugumui ir padėčiai Korėjos pusiasalyje. Ukrainos Prezidentūra atsakė, kad Ukraina neprisiėmė jokių įsipareigojimų neatskleisti informacijos ir kad Pietų Korėja taip pat nereikalavo jos slėpti; prezidento komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas pridūrė, kad būtų neteisinga slėpti, kur atsiduria karo belaisviai.

Pietų Korėjos vyresnysis prezidento sekretorius viešiesiems ryšiams Song Ki-honas pareiškė, kad Prezidentūra reiškia „gilų apgailestavimą“ dėl vienašališko atskleidimo ir Ukrainos „melagingo“ paneigimo, jog susitarimas egzistavo; jis teigė, kad būtent Ukrainos vyriausybė ragino saugoti konfidencialumą, bijodama vidaus kritikos dėl galimybės iškeisti Šiaurės Korėjos karius į ukrainiečių belaisvių netekimo. Seulas pareikalavo oficialaus paaiškinimo ir atsiprašymo.

Rugsėjo 28 d. Pietų Korėjos URM iškvietė Ukrainos reikalų patikėtinį Andrijų Vieškiną; pirmasis viceministras Park Yoon-joo perdavė griežtą poziciją ir pakartojo reikalavimą dėl oficialaus paaiškinimo bei atsiprašymo. Vieškinas atsakė perduosiąs Seulo poziciją Kyjivui. Seulas pažymėjo, kad atskiros derybos, kurias su Kyjivu dėl paramos Ukrainai veda užsienio reikalų ministras Cho Hyunas, yra atskiras klausimas ir nesietinas su šiuo konkrečiu ginču.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida centre stato Zelenskio paskelbimą JT Generalinėje Asamblėjoje ir pateikia Ukrainos poziciją, jog jokio konfidencialumo įsipareigojimo nebuvo – ją cituoja tiek Prezidentūra, tiek komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas. Keli Ukrainos leidiniai, tarp jų LIGA.net ir hromadske, akcentuoja Kyjivo išankstinį įspėjimą per diplomatinius kanalus ir vėlesnį Seulo žingsnį iškvietus Ukrainos reikalų patikėtinį Andrijų Vieškiną. Dalis šaltinių, įskaitant pranešimus FT ir LIGA.net, rodo, kad Ukraina siekia defuse'uoti ginčą už uždarų durų, o ne eskaluoti viešai, kartu atkreipdama dėmesį į Pietų Korėjos reikalavimą atsiprašyti.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Tarptautinė žiniasklaida (Reuters, Pietų Korėjos leidiniai, FT, BBC) pabrėžia Seulo naratyvą, kad Ukraina vienašališkai sulaužė konfidencialumo susitarimą; vyresnysis prezidento sekretorius Song Ki-honas reikalauja atsiprašymo, o Pietų Korėja svarsto papildomas priemones. Užsienio žiniasklaida taip pat akcentuoja geopolitinį jautrumą – opozicijos kritiką Lee Jae-myungui ir Pietų Korėjos siekį atnaujinti dialogą su Pyongyangu. Užsienio leidiniai mini lygiagrečią Pietų Korėjos paramą Ukrainai: 2026 m. liepą paskelbtą 100 mln. JAV dolerių paketą ir ankstesnę ne mirtinosios paskirties įrangą, o ginčą vertina kaip potencialų dvišalių santykių išbandymą, atskirą nuo platesnio paramos klausimo.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniai nesutaria dėl kelių esminių punktų. Pagrindinis ginčas – ar egzistavo konfidencialumo / neatskleidimo susitarimas: Pietų Korėja ir Lee Jae-myungas tvirtina, kad bendras supratimas buvo pasiektas ir pažeistas; Ukrainos Prezidentūra ir Dmytro Lytvynas tai kategoriškai neigia. Antrasis ginčas – dėl išankstinio įspėjimo: vienas aukštas Pietų Korėjos prezidentūros pareigūnas teigia, kad Ukraina diplomatiniais kanalais perspėjo Seulą apie Zelenskio ketinimą paminėti belaisvius; Song Ki-honas tuo pat metu apibūdina atskleidimą kaip padarytą „be pakankamų išankstinių konsultacijų“, o Ukrainos Prezidentūra viešai nepatvirtino jokių konsultacijų dėl formuluotės. Trečiasis nesutarimas – ar prezidentiniame lygyje buvo susitarimas neviešinti perdavimo: FT cituotas aukštas ukrainiečių pareigūnas sako, kad nebuvo ir kad Seulo lūkestis dėl slaptumo buvęs „keistas“, nes vasarą ši tema buvo viešai aptarinėjama; Pietų Korėjos atstovai tvirtina, kad bendras supratimas vis dėlto buvo pasiektas.

Kontekstas

Šiaurės Korėjos kariai, painti nelaisvėn Rusijos Kursko srityje 2025 m., tapo viena iš nedaugelio Ukrainos ir Pietų Korėjos dialogo temų. 2025 m. gegužės pabaigoje Pietų Korėja paprašė, kad Šiaurės Korėjos karo belaisviai nebūtų įtraukti į „1000 už 1000“ apsikeitimo sąrašus, o 2026 m. birželį Seulas pareiškė esantis pasiruošęs priimti paintus Šiaurės Korėjos karius, jei jie patys to norėtų. 2026 m. liepą Seulas paskelbė 100 mln. JAV dolerių paramos Ukrainai paketą, plėsdamas ankstesnę ne mirtinosios paskirties pagalbą (šalmai, kūno šarvai, medicininė įranga); tuo pačiu Pietų Korėja laikosi ilgamečio principo ne tiekti mirtinosios paskirties ginklų šalims, kariaujančioms aktyviu karu. Pagal Pietų Korėjos konstituciją visi korėjiečiai, įskaitant Šiaurės Korėjos gyventojus, laikomi Pietų Korėjos piliečiais. 2026 m. rugsėjo 17 d. Zelenskis teigė, kad Šiaurės Korėja atsiuntė į Rusiją 30–50 tūkst. karių, įgijusių realios kovinės patirties.