Ukraina prašo ES dar 69 mlrd. eurų 2027-ųjųjų finansavimui; Briuselio diskusija sudėtinga
Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka pranešė, kad 2027 metais šaliai reikės maždaug 69 mlrd. eurų papildomo finansavimo. Rugsėjo 29 d. Briuselyje, Europos Komisijos būstinėje, įvyko Ukrainos, ES, G7, Norvegijos, Pietų Korėjos ir TVF atstovų susitikimas, kuriame vertinti Kijevo finansiniai poreikiai. ES dar nepasiruošusi priimti sprendimo dėl naujos paramos, o diskusiją tarpauja vidaus politinės priežastys – biudžeto mažinimo siekis ir artėjantys rinkimai keliose didelėse valstybėse narėse.
Pagrindiniai faktai
- Ukrainai 2027-aisiais reikia maždaug 69 mlrd. eurų papildomo finansavimo – apie 40 mlrd. eurų karinėms išlaidoms ir 29 mlrd. eurų valstybės veiklai.
- ES jau patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai 2026–2027 m.; maždaug 60 mlrd. eurų skirti gynybai, 30 mlrd. eurų – biudžeto palaikymui.
- Rugsėjo 29 d. Briuselyje dėl Ukrainos finansinių poreikių susitiko ES, G7, Norvegijos, Pietų Korėjos ir TVF atstovai.
- ES dar nepasiruošusi priimti sprendimo dėl naujos Ukrainos pagalbos – valstybės narės pirmiau pageidauja detalesnės informacijos apie poreikius.
- Europos diplomatas pokalbyje su Le Monde pagalbos mastą palygino su „laistymu dykumoje“.
- Europoje blokuojama apie 210 mlrd. eurų Rusijos sušaldytų valstybės turto, iš jų ~180 mlrd. eurų – Belgijos depozitoriume „Euroclear“; ES šalys dar nesusitarė dėl teisinio mechanizmo šiems ištekliams panaudoti.
- Klausimas dėl naujos pagalbos gali būti svarstomas ES finansų ministrų susitikime spalio 9 d. arba Europos Vadovų Tarybos susitikime spalio viduryje.
Kodėl tai svarbu
Ukraina siekia dešimtimis milijardų eurų papildomo finansavimo 2027-iesiems, gerokai viršijančio jau patvirtintą ES paskolą. ES vidaus diskusija sudėtinga – dalis šalių, įskaitant Vokietiją, siekia mažinti būsimą ES biudžetą, o Prancūzijos, Ispanijos, Lenkijos ir Italijos rinkimai didina politinį netikrumą dėl naujų įsipareigojimų Kijevui.
Kas nutiko
Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka rugsėjo 29 d. Briuselyje, Europos Komisijos būstinėje vykusiame susitikime, pranešė, kad 2027 metais Ukrainai reikės maždaug 69 mlrd. eurų papildomo finansavimo. Iš šios sumos apie 40 mlrd. eurų būtų skirti karinėms išlaidoms, o 29 mlrd. eurų – valstybės veiklai. Susitikime dalyvavo Ukrainos, ES, G7, Norvegijos, Pietų Korėjos ir TVF atstovai. ES jau yra patvirtinusi 90 mlrd. eurų paskolą 2026–2027 metams, tačiau Europos Komisija pripažino, kad ši paskola dengia tik apie du trečdalius Ukrainos biudžeto ir gynybos poreikių. ES dar nėra pasirengusi priimti sprendimo dėl naujos paramos – valstybės narės prašo detalesnės informacijos. Klausimas gali būti svarstomas ES finansų ministrų susitikime spalio 9 d. arba Europos Vadovų Tarybos susitikime spalio viduryje. Vienas Europos diplomatas pokalbyje su Le Monde pagalbos apimtį palygino su „laistymu dykumos“.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida dėmesį sutelkia į pačios Ukrainos iniciatyvas: ~69 mlrd. eurų finansavimo poreikį 2027-iesiems, siekį panaudoti sušaldytą Rusijos turtą, rugsėjo 29 d. gynybos ministro Jevheno Chmaros prašymą ES perduoti dalį „Patriot“ raketų iš savo atsargų mainais į vėliau pagal esamas sutartis gaunamas raketas, taip pat žemės ūkio ministro Taraso Visockio pareiškimą, kad Ukraina prašys ES lėšų logistikos išlaidoms padengti, siekiant padėti ūkininkams eksportuoti produkciją aplenkiant Odesos uostus. Ukrainos žiniasklaida ES vidaus diskusiją pateikia kaip sunkią, tačiau tęsiamą, palikdama vietos tolesniems įsipareigojimams.
Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai
Tarptautinė (Le Monde) žiniasklaida pirmiausia akcentuoja europietišką diplomatinį vertinimą, jog pagalbos apimtis primena „laistymą dykumos“, ir ES vidaus dvejones. Daugiau dėmesio skiriama struktūriniams ribojimams – dalies šalių siekiui mažinti būsimą ES biudžetą, artėjantiems rinkimams Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Italijoje, taip pat teisinio mechanizmo, kaip panaudoti sušaldytą Rusijos turtą, nebuvimui – o ne konkrečiems Ukrainos išlaidųjų planams.
Kontekstas
ES jau yra patvirtinusi 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai 2026–2027 m., skirtą padengti tik apie du trečdalius Kijevo poreikių per tą laikotarpį. Kito ilgalaikio ES biudžeto (2028–2034) projekte numatyta galimybė iki 100 mlrd. eurų skirti Ukrainai. Europoje laikoma maždaug 210 mlrd. eurų sušaldyto Rusijos valstybės turto, daugiausia – Belgijos depozitoriume „Euroclear“; Ukraina siekia sukurti mechanizmą šiam turtui nukreipti savo poreikiams.