Paskelbta · Atnaujinta

Rusija paragino diplomatą palikti Kijevą; ES ir Čekija atsisako evakuotis

Rusijos URM spalio 3 d. pareiškė, kad smūgiai prieš Ukrainą bus tęsiami, o užsienio piliečiams ir diplomatams patarė palikti Kijevą. Europos Komisijos atstovas Christianas Wigandas pareiškė, kad ES delegacija sostinėje lieka ir kad Rusija pralaimi karą. Čekija taip pat atsisako atšaukti savo misiją.

Pagrindiniai faktai

  • Spalio 3 d. Rusijos URM pranešė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos tęs „masinius atsakomuosius smūgius“ prieš Ukrainą, įskaitant Kijevą.
  • Rusijos URM paragino užsienio piliečius ir diplomatinį personalą palikti Kijevą ir nevykti į Ukrainą dėl „mirtino pavojaus“.
  • Europos Komisijos atstovas Christianas Wigandas pareiškė, kad ES delegacija Kijeve dirba be pokyčių ir palaikymas Ukrainai nemažės.
  • Wigandas sakė, kad grėsmės rodo, jog „Kremlius pralaimi karą ir praranda savitvardą“.
  • Čekijos URM atstovas Adamas Čorgo pranešė, kad Čekijos diplomatinė misija Kijeve lieka; ambasadorius įprastai bėgiojo Kijevo parke.
  • Ukrainos URM atstovas Heorhijus Tykhis paneigė gandus apie ambasadų perkėlimą – tokių prašymų iš užsienio misijų negauta.
  • ES rengia istoriškai didžiausią sankcijų paketą Rusijai; patvirtinti 28,3 mlrd. eurų gynybos pirkimų Ukrainai ir papildomai 6,6 mlrd. eurų karinės pagalbos per Europos taikos fondą.

Kodėl tai svarbu

Rusijos URM viešas perspėjimas užsienio diplomatams Kijeve reiškia potencialų taikinių svarstymą prieš ambasadas; bet koks Vakarų ambasadų perkėlimas būtų reikšmingas simbolinis posūkis. Atsisakydamos evakuotis, ES ir Čekija patvirtina tęstinumą Vakarų diplomatijos Ukrainoje, o paskelbti 28,3 mlrd. eurų gynybos pirkimai ir 6,6 mlrd. eurų karinės paramos roddo ES spaudimo Maskvai didinimą.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida pirmiausia akcentuoja Rusijos URM grasinimą ir vertina jį kaip dar vieną Kremliaus bauginimo taktiką. Daugiausia dėmesio skiriama ES, Čekijos atsisakymui evakuotis ir Ukrainos URM paneigimui dėl ambasadų perkėlimo; nuosekliai kartojamas posakis „Kremlius pralaimi karą ir praranda savitvardą“. Ukrainos žiniasklaida taip pat išsamiai pristato ES sankcijų paketą ir 28,3 mlrd. eurų gynybos pirkimų planą kaip konkretų atsaką į grasinimą bei kontekstualizuoja pareiškimą pagal tebesitęsiančius smūgius sostinei, įskaitant spalio 2 d. tilto per Dnepro smūgį.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Vokiečių kalbos šaltinis (DW) grasinimą pateikia platesniame Rusijos smūgių Kijevui dronais ir balistinėmis raketomis kontekste, atkreipdamas dėmesį į Putino pareiškimus tęsti puolimą ir Ukrainos dronų smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Arabų kalbos šaltinis (Al Jazeera) orientuojasi į smūgių fizinį poveikį – mažiausiai šeši žuvę ir sugadintas tiltas Kijeve – bei pateikia Rusijos paskirtos gubernatorės teiginius api ukrainiečių dronų atakos aukas Zaporožės srityje. Tarptautinė žiniasklaida mini, kad Rusija panašų perspėjimą yra skelbusi gegužę, o „The Guardian“ pranešimą dėl ambasadų perkėlimo pateikia kaip nepatvirtintą planavimą, mažiau akcentuodama ES atsisakymą nei Ukrainos žiniasklaida.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniai nesutaria dėl to, kuris Kijevo tiltas per Dnepro buvo smogtas spalio 2 d.: vieni nurodo Pivdenyjį (Pietinį) tiltą, kiti – Pivničnyjį (Šiaurinį), kai kurie derina pavadinimus; viena ataskaita (Katarinos Maternovos) spalio 4 d. smūgį priskiria Šiauriniam tiltui. Čekijos URM atstovo pavardė šaltiniuose skirtinga: daugumoje Ukrainos publikacijų – „Adam Čorgo“, kai kuriose agentūrų žinutėse – „Adam Černý“, vienoje ukrainietiškoje publikacijoje – „Adam Čergo“.

Kontekstas

Rusija panašų perspėjimą užsieniečiams Kijeve yra skelbusi gegužę. Prieš Rusijos visapusiškę invaziją 2022 m. vasarį kelios Europos šalys evakavo savo ambasadas iš Kijevo į Lvivą ir Lenkiją. Dabartinis perspėjimas paskelbtas Rusijos smūgių Kijevui intensyvėjimo fone – spalio 2 d. smūgtas tiltas per Dnepro, o „The New York Times“ praneša, kad Rusija rengia didžiausią žiemos oro kampaniją prieš Ukrainos užnugarį, taikydamasi į elektrines, elektros tinklus, šildymo įrenginius ir vandentiekio objektus.