Ukraina priėmė įstatymą dėl nacionalinių mažumų švietimo – atsiveria kelias dviem ES derybų klasteriams
Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmadienį, spalio 12 d., priėmė įstatymo Nr. 16119 pataisas dėl švietimo nacionalinių mažumų kalbomis. Už dokumentą balsavo 273 deputatai (pirmuoju skaitymu) ir 266 deputatai (galutiniu balsavimu). Tai sąlyga, kurios Vengrija reikalavo mainais už tai, kad būtų atblokuotas derybų klasterių „Vidaus rinka“ ir „Konkurencingumas ir integracinis augimas" atidarymas spalio 13 d. vyksiančioje tarpvyriausybinėje konferencijoje.
Pagrindiniai faktai
- Rada priėmė įstatymo projektą Nr. 16119 dėl nacionalinių mažumų ir Ukrainos čiabuvių tautų švietimo kalbų.
- Už pagrindą balsavo 273 deputatai, už visą įstatymą – 266 deputatai.
- Įstatymas suteikia ES oficialiosiomis kalbomis kalbančių mažumų vaikams teisę mokytis gimtąja kalba kartu su valstybine.
- Mokykla galės įgyti nacionalinės mažumos įstaigos statusą, jei joje mažumos kalba mokysis daugiau nei 50 proc. mokinių.
- Renginys spalio 12 d. Liuksemburge – ES ambasadorių komitetas (Coreper) pasirengęs patvirtinti derybines pozicijas dėl 2 ir 3 klasterių atidarymo.
- Spalio 13 d. tarpvyriausybinėje konferencijoje Ukrainos–ES planuojama oficialiai atidaryti klasterius 2 („Vidaus rinka") ir 3 („Konkurencingumas ir integracinis augimas").
- Įstatymas nedengia rusų kalbos – ji neįtraukta į naujos tvarkos sąrašą.
Kodėl tai svarbu
Įstatymo priėmimas panaikina kelis mėnesius trukusį Vengrijos veto dėl dviejų papildomų ES derybų klasterių atidarymo. Spalio 13 d. tarpvyriausybinėje konferencijoje tikimasi oficialiai atidaryti klasterius „Vidaus rinka" ir „Konkurencingumas ir integracinis augimas", o tai reikš konkrečią pažangą Ukrainos kelyje į ES narystę. Tai reikšmingas Ukrainos teisinis kompromisas, kurio įgyvendinimas bus stebimas tiek dvišaliu mastu, tiek tarpvyriausybiniu formatu, įskaitant Užkarpatės nacionalinių mažumų organizacijų atstovus. ES pareigūnai įvertino žingsnį kaip plėtros proceso tęstinumo patvirtinimą, pabrėždami Ukrainos „įspūdingus rezultatus" karo sąlygomis.
Kas nutiko
Spalio 12 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada abu skaitymus – pirmąjį (už pagrindą) ir antrąjį (visą) – per vieną dieną priėmė įstatymo projektą Nr. 16119 dėl švietimo nacionalinių mažumų ir Ukrainos čiabuvių tautų kalbomis. Už pagrindą balsavo 273 deputatai, už visą įstatymą – 266 deputatai. Rada nedelsdama pavedė Parlamento pirmininkui pasirašyti įstatymą ir išsiųsti jį Prezidentui pasirašyti. Tą pačią dieną Liuksemburge ES ambasadorių komitetas (Coreper) buvo pasirengęs patvirtinti ES derybines pozicijas dėl 2 („Vidaus rinka") ir 3 („Konkurencingumas ir integracinis augimas") klasterių atidarymo, o spalio 13 d. tarpvyriausybinėje konferencijoje tikimasi šių klasterių oficialaus atidarymo. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha Liuksemburge susitiko su Vengrijos kolega Anita Orbán; po susitikimo Sybiha pareiškė, kad tikimasi ES sprendimo spalio 13 d., ir padėkojo Vengrijai už konstruktyvią poziciją. ES plėtros komisarė Marta Kos palankiai įvertino žingsnį ir patvirtino, kad klasterių atidarymas numatytas spalio 13 d. Įstatymas įveda nacionalinės mažumos įstaigos statusą toms mokykloms, kuriose mažumos kalba mokosi daugiau nei 50 proc. mokinių; jis taikomas kalboms, kurios yra oficialios ES kalbos, o taip pat Ukrainos čiabuvių tautų kalboms. Rusų kalba į naujos tvarkos sąrašą neįtraukta. Vengrijos užsienio reikalų ministrė Anita Orbán palankiai įvertino parlamento sprendimą, pavadinusi jį teigiamu kelių mėnesių bendro darbo rezultatu. Įstatymo projekto autoriai – Parlamento pirmininkas Ruslanas Stefanchukas, jo pavaduotojai Oleksandras Kornijenko ir Olena Kondratiuk, deputatai Serhijus Babakas ir Mykyta Poturajevas. Spalio 6 d. Švietimo, mokslo ir inovacijų komitetas rekomendavo Radai priimti projektą tiek už pagrindą, tiek visu mastu.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida ir pareigūnai įstatymo priėmimą pristato kaip europinės integracijos žingsnį ir pabrėžia pasirengimą jį skubiai įgyvendinti. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha po derybų Liuksemburge akcentavo Vengrijos „konstruktyvią poziciją". Švietimo, mokslo ir inovacijų komiteto pirmininkas Serhijus Babakas teigė, kad kompromisas labiau yra Vengrijos, o ne Ukrainos pusėje, pažymėdamas, kad Ukrainos pusė atmetė svarbius partnerių pasiūlymus – nacionalinės mažumos statuso suteikimą mokykloms vos su viena atitinkama klase ir vadovų atleidimą nuo ukrainiečių kalbos sertifikavimo reikalavimo. Švietimo ministerijos vertinimu, tik apie 149 mokyklos (apie 1,2 proc. visų) galėtų pretenduoti į naują statusą, todėl įstatymo apimtis pateikiama kaip siaura. Taip pat pabrėžiama, kad ukrainiečių kalba išlieka švietimo proceso valstybine kalba, o įstatymas tik tiksliau apibrėžia, kaip gali būti naudojamos mažumų kalbos. Autorių sąraše – tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai.
Kontekstas
Ukraina ir ES 2025 m. birželio 15 d. atidarė pirmąjį derybų klasterį „Pagrindai", apimantį teisinę valstybę, demokratines institucijas ir viešojo administravimo reformą. Nuo birželio pabaigos Vengrija blokavo tolesnę pažangą dėl 2 ir 3 klasterių, reikalaudama garantijų dėl Vengrijos mažumos švietimo teisių. Spalio 7 d. Vengrija baigė kelis mėnesius trukusį blokavimą, kai gegužės–birželio mėnesiais buvo pasiektas dvišalis susitarimas; spalio 1 d. Radoje buvo užregistruotas įstatymo projektas Nr. 16119. 2025 m. pavasarį Ukraina ir Vengrija sutarė dėl reguliarių dvišalių konsultacijų dėl nacionalinių mažumų klausimų.