ES lyderių susitikime Zelenskis prašo paramos žiemai, ES žada išlaikyti sankcijas Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 16 d. atvyko į antrąją ES lyderių susitikimo Briuselyje dieną. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad dabar ne metas mažinti paramą Ukrainai arba švelninti sankcijas Rusijai. Zelenskis pagrindiniu prioritetu įvardijo šalies pasiruošimą žiemai ir paprašė papildomų pajėgumų oro gynybai bei finansavimo 2026 ir 2027 metams. Tarp ES valstybių narių tęsėsi nesutarimai dėl įšaldytų Rusijos centrinio banko aktyvų panaudojimo.
Pagrindiniai faktai
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į ES lyderių susitikimą Briuselyje spalio 16 d.
- António Costa pareiškė, kad dabar ne metas mažinti paramą Ukrainai ar švelninti sankcijas; Zelenskiui jis sakė: „Brangus Volodymyrai, galite mumis pasikliauti — ne tik karo metu karos, bet ir ateityje kaip Europos Sąjungos narė.
- Ursula von der Leyen teigė, kad jokios ES sankcijos Rusijai nebus atšauktos, kol Rusa neužbaigs karo, ir paminėjo rengiamą 22-ąjį sankcijų paketą.
- Zelenskis pagrindiniu prioritetu įvardijo pasiruošimą žiemai, pavadino ją viena sunkiausių per visą karą; „žiemos paketą" sudaro energetika, oro gynyba ir finansavimas 2026 bei 2027 metams.
- Ukrainos papildomi finansavimo poreikiai 2026 metams vertinami 70 mlrd. eurų; Zelenskis paminėjo ankstesnį ES sprendimą dėl 90 mlrd. eurų paskolos.
- Belgijos premjeras Bartas De Weveras kategoriškai prieštarauja įšaldytų Rusijos CB aktyvų naudojimo diskusijai; Danijos Mette Frederiksen ir Latvijos Andris Kulbergsas juos įvardija kaip akivaizdų finansavimo šaltinį.
- Čekijos premjeras Andrejus Babišas teigė, kad siūloma 100 mlrd. eurų paskola neturėtų būti ES daugiamečio biudžeto dalimi, ir kad Čekija šių lėšų negarantuos.
- Susitikimas vyko naujo Ukrainos ir JAV santykių sutrikimo fone: Donaldas Trumpas viešai kritikavo Zelenskį dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo įmonėms, o Vašingtonas su Maskva sudarė sandorį dėl rusiškų dyzelinių degalų, laikinai sušvelninantį JAV sankcijas.
Kodėl tai svarbu
Susitikimas buvo pagrindinė vieta koordinuoti ES finansinę, karinę ir energetinę paramą Ukrainai artėjant prie žiemos, kuri, anot Zelenskio, gali būti viena sunkiausių per visą karą. ES lyderiai viešai įsipareigojo išlaikyti sankcijas Rusijai, kol ji neužbaigs karo, ir rengia 22-ąjį sankcijų paketą — tai pozicionuojama kaip kontrastas atskiram JAV požiūriui į Maskvą. Tuo pat metu tarp ES valstybių narių neišspręsti nesutarimai dėl įšaldytų Rusijos centrinio banko aktyvų panaudojimo: Belgija tam priešinasi, o Danija ir Latvija to reikalauja; diskutuojama ir dėl siūlomos 100 mlrd. eurų paskolos struktūros.
Kas nutiko
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 16 d. atvyko į antrąją ES lyderių susitikimo Briuselyje dieną. Prieš derybų pradžią jis kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa kalbėjosi su žurnalistais. Costa pareiškė, kad dabar ne metas mažinti paramą Ukrainai ar švelninti sankcijas; ES parama Ukrainai išlieka tokia pat tvirta, ir atėjo laikas stiprinti spaudimą Rusijai. Zelenskiui jis sakė, kad Ukraina gali pasikliauti ES ne tik karo metu, bet ir savo ateityje kaip ES nare; pažymėjo, kad neseniai buvo atidaryti dar du derybų klasteriai dėl Ukrainos narystės ES. Von der Leyen teigė, kad ES palaikė Donaldo Trumpo energetinio susitarimo dėl paliaubų iniciatyvą, tačiau Rusa jos nesilaikė ir vietoje to eskalavo; ES sankcijos Rusijai nebus atšauktos, kol Rusa neužbaigs karo. Zelenskis pagrindiniu prioritetu įvardijo Ukrainos pasiruošimą žiemai — „žiemos paketą" sudaro energetika, oro gynyba ir finansavimas; Ukraina, anot jo, neribai nemato iš Rusijos signalų apie pasirengimą taikai ir jai reikalinga papildoma parama ne tik 2026-iesiems, bet ir 2027 metams. ES lyderiai susitikime aptarė Ukrainos finansinius, biudžetinius ir karinius poreikius 2026 ir 2027 metais; Ukrainos papildomi finansavimo poreikiai 2026 metams vertinami 70 mlrd. eurų. Dėl nesutarimų tikimasi, kad sprendimai dėl Ukrainos finansavimo ir Rusijos aktyvų šiame susitikime nebus priimti.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida akcentuoja Zelenskio asmeninį pranešimą Briuselyje: jis pagrindiniu darbotvarkės klausimu įvardijo Ukrainos energetikos poreikius žiemai, pristatė „žiemos paketą" (energetika, oro gynyba, finansavimas) ir paprašė paramos 2026 bei 2027 metams. Šaltiniai pabrėžia ES lyderių įsipareigojimus tęsti paramą — naujų narystės klasterių atidarymą, rengiamą 22-ąjį sankcijų paketą ir Costos asmenišką pažadą dėl Ukrainos ES narystės ateities. Ypač išryškinamas diplomatinis susikirtimas su Vašingtonu: Trumpo kritika dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo įmonėms ir JAV bei Rusijos sandoris dėl dyzelinių degalų, laikinai sušvelninantis JAV sankcijas. Zelenskis pranešė, kad Europos šalys kuria atskirą derybinį formatą, pirmiausia atstovausiantį Ukrainos interesams; uždarame posėdyje, anot jo, jis negirdėjo kritikos, tik palaikymą iš Europos kolegų. Taip pat atkreipiamas dėmesys į Zelenskio įspėjimą, kad Rusa siekia susigrąžinti įšaldytus aktyvus kaip vieną iš savo tikslų, ir į ankstesnį ES lyderių sprendimą dėl 90 mlrd. eurų paskolos; Ukrainos finansų ministras ragino panaudoti įšaldytus Rusijos aktyvus galimam 78 mlrd. dolerių 2027 biudžeto deficitui padengti.
Kuo skiriasi pranešimai
ES valstybės narės nesutaria dėlės įšaldytų Rusijos centrinio banko aktyvų panaudojimo Ukrainai dabar: Belgijos premjeras Bartas De Weveras kategoriškai prieštarauja diskusijai ir tvirtina, kad įšaldyti aktyvai istoriškai buvo paliesti tik kaip konflikto užbaigimo susitarimų dalis; tuo tarpu Danijos Mette Frederiksen juos vadina akivaizdžiausiu finansavimo šaltiniu, o Latvijos Andris Kulbergsas sako, kad jie turėtų būti naudojami Ukrainai remti. ES lyderiai skiriasi ir dėl finansinės paramos Ukrainai masto bei naštos pasidalijimo: Nyderlandų Rob Jettenas teigia, kad pernelyg mažai valstybių teikia apčiuopiamą finansinę paramą, ir pristato Nyderlandus kaip vieną didžiausių donorų, o Čekijos Andrejus Babišas tvirtina, kad siūloma 100 mlrd. eurų paskola neturėtų būti ES daugiamečio biudžeto dalimi ir kad Čekija šių lėšų negarantuos. Pranešama, kad dėl susitarimo stokos susitikime nebuvo priimta sprendimų dėl Ukrainos finansavimo ir Rusijos aktyvų.
Kontekstas
Ukrainos papildomi finansavimo poreikiai 2026 metams vertinami maždaug 70 mlrd. eurų, o Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka įspėjo apie galimą 78 mlrd. dolerių biudžeto deficitą 2027 metais. ES narystės derybos pažengė — neseniai atidaryti dar du derybų klasteriai; Europos Komisija siekia iki metų pabaigos atidaryti likusius du, tačiau pažymi, kad Ukrainos reformų tempas sulėtėjo, o tai daro įtaką biudžetinės paramos tranzėms. Europos Komisija rengia 22-ąjį sankcijų Rusijai paketą; Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrius Sybichas viešai teigė, kad spaudimas Rusijai turi būti didinamas per sankcijas, įšaldytų aktyvų panaudojimą, izoliaciją ir technologijų eksporto apribojimus.