Jungtinės Tautos
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) – tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, įsteigta 1945 m. ir turinti būstinę Niujorke. Ją įkūrė Antrojo pasaulinio karo valstybės siekdamos palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, skatinti valstybių bendradarbiavimą bei spręsti ekonominius, socialinius ir humanitarinius iššūkius. Pagrindiniai organai yra Generalinė Asamblėja, Saugumo Taryba, Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba, Sekretoriatas ir Tarptautinis Teisingumo Teismas. JTO veikia kaip forumas valstybėms narėms derėtis ir koordinuoja tarptautines pastangas žmogaus teisių, humanitarinės pagalbos ir darnaus vystymosi srityse.
-
Ukraina ir Rusija susitarė dėl vietinio ugnies nutrūkimo Oleskuose
Ukraina ir Rusija susitarė dėl vietinio ugnies nutrūkimo ir humanitarinės operacijos okupuotuose Oleskuose, siekdami užtikrinti pagalbos pristatymą ir civilių evakuaciją per saugų koridoriumi. Operacijos metu numatoma pristatyti humanitarinį krovinį ir leisti miesto gyventojams laisvai išvykti. Ukraina taip pat planuoja netrukus pradėti Oleskuų ir jų apylinkių atblokavimo operaciją, kad būtų sukurti nuolatiniai humanitariniai koridoriai.
-
Ukrainos gyventojų skaičius vidurio 2026 m. laikotarpio įvertintas 28,5 mln. asmenų
Ukrainos Demografijos institutas įvertino, kad valdymo kontroliuojamoje teritorijoje 2026 m. viduryje gyvena 28,5 mln. žmonių. Tai 0,5 mln. менše nei попередня оцінка, а головною причиnų gyventojų skaičiaus mažėjimo yra nurodyta migracija, ypač užsieniečių išvykimas. Specialistai taip pat įspėja apie galimą naują, daugiausia vyrų, migracijos bangą ir sparčiai blogėjančias natūralaus gyventojų judėjimo tendencijas.
-
Pina Picierno paskelbė alkūnų streiką dėl žmonių kančios okupuotuose Oleshkose
Europos Parlamento vicepirkininkė Pina Picierno pradėjo alkūnų streiką, kad atkreiptų tarptautinės bendruomenės dėmesį į humanitarinę padėtį okupuotuose Oleshkose. Ji reikalavo greito humanitarinio paliaubų, maisto ir vaistų pristatymo bei saugaus civilų, norinčių išeiti, evakuacijos. Iki spalio 21-osios ryto jos iniciatyvą palaikė 277 žmonės.
-
Rusijos kariai, tikriausiai iš 38-osios atskirosios motorizuotųjų šautuvų brigados, vykdė Ukrainos belaisvių egzekuciją Zaporižios srityje
Rusijos okupacinės pajėgos, veikiausiai 38-osios atskirosios motorizuotųjų šautuvų brigados kariai, Huiiapolės kryptimi Zaporižios srityje nušovė anksčiau paimtus į nelaisvę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškius. Apie tai pranešė „Pietų" (Південь) pajėgų grupuotės atstovas spaudai Maksymas Kravčukas, o Ukrainos generalinės prokuratūros atvėrė baudžiamąjį tyrimą dėl karo nusikaltimo.
-
Ukrainos generalinis štabas patvirtino smūgius „Roboavia" dronų gamyklai ir Rusijos raketų brigados sandėliui
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos spalio 16 d. smogė dronų gamintojai „Roboavia" Rostovo srityje, o spalio 12 d. – materialinio techninio aprūpinimo sandėliui, priklausančiam Rusijos raketų brigadai, Briansko srityje. Generalinis štabas smūgius pagrindė Ukrainos teise į savigyną pagal JT Chartijos 51 straipsnį ir teigė, kad jie skirti mažinti Rusijos karinį- ekonominį ir technologinį potencialą.
-
Zelensky skelbia atnaujinantys smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms; JAV grasino apriboti žvalgybos mainus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Financial Times" pareiškė, kad Ukraina atnaujins smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms (NPZ), nes tris dienas vykdyta pauzė – JAV prašymu – nesumažino Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Pasak Zelenskio, per tą laikotarpį Ukraina negavo JAV įspėjimų apie Rusijos balistinių raketų smūgius Kijeve, sulėtėjo „Starlink" ryšys, o JAV grasino blokuoti žvalgybos mainus. Jis pabrėžė, kad smogti Rusijos energetikai vėl bus galima tik mainais į papildomus „Patriot" kompleksus. Tuo metu rugsėjo 9 d. Donaldas Trumpas paskelbė susitarimą dėl Rusijos dyzelino tiekimo pasaulio rinkoms, o spalio 11 d. – „energetinę paliaubas", kuriomis, pasak Zelenskio, jis sužinojo tik iš žiniasklaidos.
-
Turkija siekia laikino dalinio paliaubų Černomorske, teigia NATO atstovas
Turkijos nuolatinis atstovas NATO ambasadorius Basatas Öztürkas Turkijos ir ES verslo forume Briuselyje pareiškė, kad Turkija dirba su Ukraina ir Rusija siekdama laikinų dalinių paliaubų Černomorske, kad civiliniai krovininiai laivai nebūtų taikomi. Jis perspėjo, kad smūgiai į laivus gali sukelti energetikos, maisto bei trąšų tiekimo krizių.
-
Ukrainos delegacija vyksta į JAV, Rubio vadina karą „strategišku aklaviete“
Spalio 8 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Ukrainos delegacija spalio 9–10 d. vyks į Jungtines Valstijas dviem dienoms derybų su Amerikos specialiaisiais pasiuntiniais Jaredu Kushneriu ir Steve'u Witkoffu. Tą pačią dieną JAV valstybės sekretorius Marco Rubio interviu Graikijos leidiniui Kathimerini pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas yra „strategiška aklavietė“ ir kad diplomatinis sprendimas šiuo metu yra „nepasiekiamas“, nes Rusija reikalauja visos Donbaso kontrolės, o Ukraina tai atmeta. Zelenskis, lankydamasis Prilukiuose – mieste, kurį spalio 7 d. smogė Rusijos raketa – atmetė „aklavietės“ vertinimą ir paragino Vašingtoną didinti spaudimą Rusijai, o ne siūlyti jai ekonominį bendradarbiavimą.
-
Rusijos smūgis Kramatorsko maršrutiniams autobusams: mažiausiai 12 žuvusiųjų, vėliau – iki 33
Spalio 8 d. Rusijos pajėgos smogė dviem maršrutiniams autobusams Kramatorske, Donecko srityje. Per išpuolį žuvo mažiausiai 12 žmonių; iki dienos pabaigos skaičius išaugo iki 30, o kai kurie vėlesni pranešimai nurodė 33 žuvusiuosius ir 18 sužeistų. Incidentas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, viešojo transporto sustabdymą Kramatorske ir Slovianske, o Ukrainos pareigūnai įvykį įvardijo kaip karo nusikaltimą.
-
„The Guardian“ tyrimas: Pietų Korėjos uostai per liepą–rugpjūtį tiekė Rusijai 176 000 tonų kuro
Remdamasi uostų įrašais ir laivų sekimo duomenimis, „The Guardian“ nustatė, kad liepą–rugpjūtį septyni tanklaiviai – trys iš jų JK ir ES sankcionuoti – Pietų Korėjos uostuose pakrovė daugiau kaip 176 000 tonų kuro, daugiausia dyzelino, ir atliko 14 reisų į Rusijos Tolimuosius Rytus. Rugpjūtį Pietų Korėja tapo antrąja pagal dydį Rusijos jūrinių naftos produktų tiekėja po Indijos (apie 31 proc. importo). Ukrainos URM patvirtino faktą, Seulo prezidentūra – paneigė.
-
Pirmas dronų smūgis į prekybinius laivus Bulgarijos ekonominėje zonoje: nuskendo ALFA WATAN, ABLE evakuotas
2026 m. spalio 6 d. dronai atakavo du prekybinius laivus – ALFA WATAN (Togo vėliava) ir ABLE (Palau vėliava) – Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Juodojoje jūroje. ALFA WATAN patyrė kritinių pažeidimų ir nuskendo; ABLE kilo gaisras, o visi 18 įgulos narių evakuoti į Bulgarijos keltą DIOSCURIA. Tai pirmasis žinomas dronų smūgis prekybiniams laivams Bulgarijos ekonominėje zonoje; ataka įvyko diena po panašaus smūgio prie Rumunijos krantų.
-
Netoli Rumunijos pakrantės apgadintas grūdus vežęs laivas „Royad Mammadov“; Kijevas kaltina Rusijos dronus
Spalio 5 d. Juodojoje jūroje netoli Rumunijos pakrantės užsidegė ir nuskendo iš Ukrainos Izmails uosto į Italiją grūdus (kukurūzus) vežęs laivas „Royad Mammadov“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad laivą neutraliuose vandenyse smogė du Rusijos dronai. Rumunijos pareigūnai pranešė apie 11 išgelbėtų ir 2 žuvusius įgulos narius; tarp žuvusiųjų – laivo kapitonas. Incidentas įvyko netoli „Pescăruș“ dujų platformos, už Rumunijos teritorinių vandenų.
-
ISW: Rusija ankstyvą energetikos smūgių kampaniją prieš Ukrainą pradeda siekdama kapituliacijos
Savamokslio karo studijų institutas (ISW) spalio 4 d. ataskaitoje vertino, kad Rusija pradėjo kasmetę smūgių prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą kampaniją anksčiau nei įprastai – dar prieš tai, kai Ukraina spės sukurti veiksmingas kontrpriemones prieš Rusijos balistines raketas ir reaktyvinius dronus. ISW analitikų vertinimu, šios kampanijos tikslas yra padaryti civilių gyvenimą nepakeliamu ir priversti Ukrainą kapituliuoti per 2026–2027 m. žiemą, o tai rodo strateginį poslinkį nuo puolimo kovos lauke prieš tolimojo smūgio spaudimo kampaniją.
-
Lenkija ir Rumunija atsisakė padėti Ukrainai eksportuoti grūdus per Europą
Ukrainos agrarinės politikos ministras Taras Vysoockis prašė ES kaimynių padidinti grūdų tranzitą per Europą, nes Rusijos blokuojami Black Sea uostai. Lenkija ir Rumunija viešai atsisakė, saugodamos savo ūkininkų interesus. Ukraina prašo 1,1 mlrd. eurų transporto išlaidoms padengti ir perspėja apie galimą 35–40 proc. sėjamų plotų sumažėjimą.
-
Zelenskis: Ukraina pasiruošusi dalyvauti trilateralėse derybose su JAV ir Rusija iki spalio pabaigos
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina pasirengusi dalyvauti JAV pasiūlytame trilateraliniame techniniame susitikime su Jungtinėmis Valstijomis ir Rusija, kuris galėtų įvykti iki spalio pabaigos. Pasak Zelenskio, susitikimas galėtų vykti Jungtiniuose Arabų Emyratuose arba kitoje Amerikos pasiūlytoje šalyje. Ukraina laukia Maskvos atsakymo. Pareiškimas buvo paskelbtas bendroje spaudos konferencijoje Kyjive su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.
-
Ukrainos dronai smogė naftos objektams Samaroje ir Volgogrado srityje
Naktį iš 1 į 2 spalio Ukrainos gynybos pajėgos dronais smogė dviem Rusijos naftos infrastruktūros objektams – „Lukoil-Volgogradneftepererabotka“ naftos perdirbimo įmonei Volgograde ir „Samara“ linijinei gamybinei dispečerinei stočiai (LVDS), priklausančiai „Transneft“. Generalinio štabo duomenimis, abiejuose objektuose užfiksuoti sprogimai ir gaisrai. Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Ukraina „teisingai reaguoja“ į Rusijos eskalaciją tolimojo nuotolio smūgiais.
-
Putinas Valdajaus klube reikalauja Ukrainos neutralumo ir atmetė pasiūlymą dėl smūgių nutraukimo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio 1 d. kalbėjo 23-iosios Valdajaus diskusijų klubo plenarinėje sesijoje, kurioje pareiškė, kad Ukraina privalo išlikti neutrali valstybė, o tai remia 1990 m. deklaracija. Jis palygino branduolinį ginklą su šautuvu, kabantiu ant sienos, kuris „neišvengiamai iššaus“, paskelbė, jog tiesioginis smūgis Rusijai ar Kaliningradui neišvengiamai iškeltų klausimą dėl „visų prieinamų ginklų“ panaudojimo, o pasiūlymą dėl tarpusavio smūgių laivams ir naftos perdirbimo įmonėms nutraukimo pavadino „absurdišku“ ir atsakė „Ne“. Putinas taip pat tvirtino, kad Rusijos armija užims likusią Donecko sritį anksčiau nei prognozuoja Ukraina ir Europa, o Trumpo taikos pasiūlymai, kuriuose yra „sunkių“ sprendimų Rusijai, kartu rodo „judėjimą teisinga kryptimi“.
-
Turkija ir JT rengia derybas dėl paliaubų Juodojoje jūroje; Rusija atmetinėja pasiūlymus
Turkija ir Jungtinės Tautos rengia naujas derybas tarp Rusijos ir Ukrainos dėl paliaubų Juodojoje jūroje, siekdamos apsaugoti grūdų ir maisto produktų eksportą. Derybos, suplanuotos spalio pradžioje, vyks su Šveicarijos NVO „Center for Humanitarian Dialogue“ tarpininkavimu. Rusija, anot tarpininkių, atmeta visus pasiūlymus, o Ukraina svarsto keturis paliaubų variantus – iš JAV, Indijos, Turkijos ir Egipto.
-
Kijeve per mėnesį – 235 oro pavojaus signalai: Ukrainos RNBO praneša apie beveik nenutrūkstamą Rusijos dronų atakų spaudimą
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (RNBO) sekretorius Igoris Klymenka rugsėjo 29 d. pranešė, kad nuo rugpjūčio 27 d. Kijeve užfiksuoti 235 oro pavojaus signalai, kurių bendra trukmė – 261 valanda, t. y. daugiau nei 10 parų. Pasak jo, sostinę maždaug mėnesį beveik nenutrūkstamai atakuoja Rusijos reaktyviniai bepiločiai orlaiviai; šis iššūkis, anot Klymenkos, reikalauja naujų technologinių sprendimų ir masinės perėmimo priemonių gamybos.
-
Ukrainos pajėgos dronais pristatė 4 tonas maisto okupuotiems Oleškams
Ukrainos kariniai daliniai dronais per Dnieprą pristatė apie 4 000 kg maisto į 100 Rusijos okupuotų Oleškų (Chersono sritis) taškų, pranešė Chersono OVA vadovas Oleksandras Prokudinas. Tai viena didžiausių tokių operacijų nuo sistemingo droninės pagalbos teikimo pradžios kovo mėnesį. Oleškų civiliai gyventojai jau daugiau nei keturis mėnesius yra atkirsti nuo maisto, elektros, dujų ir vandens tiekimo, o Rusija, Ukainos pareigūnų teigimu, bando numušti pagalbos dronus, konfiskuoti maistą ir bausti jį gaunančius gyventojus.