„The Guardian“ tyrimas: Pietų Korėjos uostai per liepą–rugpjūtį tiekė Rusijai 176 000 tonų kuro
Remdamasi uostų įrašais ir laivų sekimo duomenimis, „The Guardian“ nustatė, kad liepą–rugpjūtį septyni tanklaiviai – trys iš jų JK ir ES sankcionuoti – Pietų Korėjos uostuose pakrovė daugiau kaip 176 000 tonų kuro, daugiausia dyzelino, ir atliko 14 reisų į Rusijos Tolimuosius Rytus. Rugpjūtį Pietų Korėja tapo antrąja pagal dydį Rusijos jūrinių naftos produktų tiekėja po Indijos (apie 31 proc. importo). Ukrainos URM patvirtino faktą, Seulo prezidentūra – paneigė.
Pagrindiniai faktai
- Liepą–rugpjūtį septyni tanklaiviai Pietų Korėjos uostuose pakrovė daugiau kaip 176 000 tonų kuro, daugiausia dyzelino, ir atliko 14 reisų į Rusijos Tolimuosius Rytus.
- Trys iš septynių tanklaivių – „Layla“, „Astoria“ ir „Chongchon“ – patenka į JK ir ES sankcijų sąrašus; „Astoria“ taip pat sankcionuota Australijos.
- Didžiausias vežėjas – sankcionuotas „Layla“ – du kartus (07 19 ir 08 10) iš Ulsano plaukė į Vladivostoką, gabeno iš viso 57 000 tonų dyzelino; antrą kartą kaip paskirties vietą nurodė Japonijos Niigatą.
- Sankcionuotas „Astoria“ (rusų vėliava) 08 01 Ulsane pakrovė apie 11 000 tonų kuro, nurodė Japoniją kaip paskirties vietą, tačiau nuvyko į Vladivostoką.
- Sankcionuotas „Chongchon“ neįplaukė į uostą – rugpjūčio pradžioje netoli Josu (Yeosu) per krovinio perkrovą laivas-laivas iš nesankcionuoto „Celeste I“ gavo apie 26 000 tonų kuro ir plaukė į Vladivostoką, nors buvo deklaravęs Singapurą.
- Rugpjūtį Rusija jūra importavo per 368 000 tonų naftos produktų – daugiau kaip septynis kartus daugiau nei liepą; tai didžiausias mėnesio kiekis nuo visaverčio invazijos pradžios, o Pietų Korėjai teko apie 112 000 tonų (apie 31 proc., antra po Indijos).
- Ukrainos URM atstovas Georgijus Tychyj patvirtino, kad per uždarus diplomatinius kanalus Korėjos pusė pripažino faktą, o Seulo prezidentūra 10 07 atmetė kaltinimus kaip „netinkamus“ ir „nepatikrintus“, sakydama, kad prekybos statistikoje eksporto iš Korėjos į Rusiją nėra.
Kodėl tai svarbu
Pietų Korėja rugpjūtį tapo antrąja pagal dydį Rusijos jūrinių naftos produktų tiekėja – į ją teko apie 31 proc. importo, praleista tik Indiją. Trys iš septynių tanklaivių, plūduriuojančių tarp Korėjos ir Rusijos uostų, patenka į JK ir ES sankcijų sąrašus. Tai kelia klausimą, kaip sankcionuoti laivai sugeba pakrauti krovinius „G7“ šalies uostuose, o kyšis laikas – kai dėl ukrainiečių dronų smūgių Rusijos perdirbimo pajėgumai smuko labiausiai per 20 metų. Kyjivo viešas šių duomenų patvirtinimas didina diplomatinį spaudimą Seului, o Seulo paneigimas pagilino jau esamą nesutarimą dėl dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Visi šešiolika pateiktų šaltinių yra ukrainietiški. Jie sutartinai traktuoja Pietų Korėjos uostais vykusį kuro tiekimą kaip faktą, „The Guardian“ skaičius ir sankcionuotų tanklaivių duomenis laikydami pagrindu. Oficialūs Kijevo atstovai (URM atstovas Georgijus Tykhijus, sankcijų politikos įgaliotinis Vladyslavas Vlasiukas, GUR) šią prekybą pristato kaip sankcijų apėjimo problemą, padedančią Rusijai kompensuoti nuostolius po smūgių jos perdirbimo įmonėms. Daugelis antraščių skelbia, kad Ukraina „oficialiai patvirtino“ faktą, dalis šaltinių taip pat aptaria Seulo paneigimą ir besitęsiantį nesutarimą dėl Šiaurės Korėjos belaisvių perdavimo, pristatydami Kijevo poziciją, kad jokio konfidencialumo susitarimo nebuvo.
Kuo skiriasi pranešimai
Trys esminiai šaltinių nesutarimai:
1) **Ar tikrai kuras buvo tiekiamas?** Ukraina, „The Guardian“ ir Vakarų analitikai tvirtina, kad Pietų Korėjos uostai buvo naudojami kurui tiekti į Rusiją per sankcionuotus tanklaivius; Seulo prezidentūra tai neigia, remdamasi oficialia prekybos statistika, kurioje, anot jos, nerasta jokio dyzelino, benzino ar aviacinio kuro eksporto į Rusiją 2025 m. rugpjūčio – 2026 m. rugpjūčio laikotarpiu, ir tokius kaltinimus vadina „netinkamais“.
2) **Ar buvo Šiaurės Korėjos belaisvių perdavimo konfidencialumo susitarimas?** Pietų Korėja tvirtina, kad Ukraina nutraukė susitarimą dėl konfidencialumo ir kad Kijevas pats buvo to prašęs; Ukrainos Prezidentūra, remiantis žiniasklaida, tokią sutartį neigia. Seulas sako, kad toks neigimas „rimtai kenkia abipusiam pasitikėjimui“.
3) **Bendras kuro kiekis.** Dauguma šaltinių nurodo „daugiau nei 176 000 tonų“ už liepą–rugpjūtį, tačiau viename straipsnyje šiam pat laikotarpiui įvardytas mažesnis skaičius – „daugiau nei 150 000 tonų“.
Kontekstas
Pietų Korėja yra viena iš Ukrainos rėmėjų: 2023 m. žadėjo 2,3 mlrd. JAV dolerių pagalbos (daugiausia paskolų), teikė humanitarinę pagalbą ir neletalinę įrangą (šalmus, liemenes, minų šalinimo mašinas), tačiau atsisako tiekti ginkluotę dėl šalies politikos neplatinti letalinių ginklų šalims, esančioms karo būsenoje.
Birželį Rusijos naftos perdirbimo pajėgumai, Tarptautinei energetikos agentūrai fiksuojant, krito iki žemiausio lygio per daugiau nei 20 metų, o dyzelino gamyba, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo beveik 30 proc.; Ukrainos žvalgyba šiuos praradimus sieja su dronų smūgiais. Rugpjūtį Rusija jūra importavo per 368 000 tonų naftos produktų – daugiau kaip septynis kartus daugiau nei liepą, didžiausiu mėnesio kiekiu nuo invazijos pradžios.
Prekyba kuru per sankcionuotus tanklaivius, regis, nepažeidžia Pietų Korėjos įstatymų, nes šalies sankcijos Rusijai daugiausia grindžiamos pramonės įrangos, elektronikos ir transporto priemonių eksporto kontrole, o ne kuro eksportu.