Ilonas Maska
Ilonas Muskas – JAV verslininkas ir inžinierius, įkūręs kosminių raketų kompaniją „SpaceX" ir elektromobilių gamintoją „Tesla". Jis taip pat valdo socialinį tinklą X (buvęs „Twitter"). Muskas išgarsėjo dėl daugkartinio naudojimo raketų ir elektromobilių plėtros, o vėliau įsitraukė į dirbtinio intelekto ir neurotechnologijų projektus.
-
Ukrainos dronai prarado ryšį per „Starlink“ sutrikimą; Zelenskis tai vadina „planuota specialiąja operacija“
Spalio 14 d. ryte Ukrainos pajėgos užfiksavo, kad dronai su „Starlink“ terminalais prarado ryšį – trukmė apie parą. Incidentas sutapo su JAV prezidento Donaldo Trampo grasinimais nutraukti žvalgybos dalijimąsi, jei Ukraina tęs smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms. Spalio 17 d. Briuselyje Volodymyras Zelenskis teigė, kad ryšys iki galo neatstatytas, o sutrikimą pavadino „planuota specialiąja operacija". Trampas ir Elonas Muskas neigė esą susiję su ryšio sulėtinimu.
-
Zelenskis: Rusija per savaitę 76 kartus atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 18 d. pranešė, kad nuo JAV prez Donaldo Trumpo paskelbto „energetinio ugnies nutraukimo“ prieš savaitę Rusija sąmoningai atakavo Ukrainos energetikos ir naftos bei dujų infrastruktūrą 76 kartus. Per savaitę Rusija paleido apie 2 700 atakos dronų, 1 700 aviacinių bombų ir 66 raketas (daugiausia – balistines). Naktį iš spalio 17 į 18 d. Rusijos pajėgos smogė į pastotes Vinnycios, Žytomyro, Chmelnyckio ir Odesos srityse – dešimtys tūkstančių šeimų liko be elektros.
-
Zelenskis: JAV atnaujino žvalgybos duomenų mainus su Ukraina po trijų dienų pertraukos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NBC laidoje „Meet the Press“ sekmadienį, spalio 18 d., pareiškė, kad Jungtinės Valstijos atnaujino žvalgybos duomenų mainus su Ukraina po to, kai jie buvo sustabdyti „tam tikrą laiką“. Jo biuro teigimu, pertrauka truko tris dienas. Zelenskis pažymėjo, kad tik JAV perduoda Ukrainai išankstinius įspėjimus apie Rusijos balistinių raketų paleidimus, ir išreiškė viltį, kad derybos su Vašingtonu galėtų įvykti tą pačią savaitę.
-
„SpaceX“ vienašališkai apribojo „Starshield“ terminalų greitį Ukrainoje: kilo ginčas dėl atsakomybės
Naktį iš spalio 13 į 14 „SpaceX“ be išankstinio įspėjimo apribojo karinių „Starshield“ palydovinio ryšio terminalų greitį Ukrainoje. Spalio 17 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie atliktą ES teritorijoje vykusį bandymą, kuris parodė, kad „Starlink“ veikia be apribojimų, ir pavadino apribojimą „suplanuota operacija“. Tarp JAV administracijos, „SpaceX“ ir Baltųjų rūmų vyksta ginčas dėl to, kas inicijavo apribojimą – „The Telegraph“ ir „Reuters“ šaltiniai nurodo, kad sprendimą priėmė Baltieji rūmai ir jį iniciavo Ilonas Maksas su Donaldo Trumpo pritarimu.
-
Trampas sustabdė sankcijas Rusijai ir susitarė dėl dyzelino tiekimo – santykiai su Zelenskiu paaštrėjo
2025 m. spalio 16 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, sustabdžiusį sankcijų ir muitų pagal „Grahamo įstatymą“ prieš Rusiją taikymą – likus dviem dienoms iki jų įsigaliojimo. Tuo pat metu JAV sutiko importuoti šimtus tūkstančių tonų rusiškų dyzelinių degalų. Ukrainoje pasipiktino: prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad be JAV paramos Ukraina nesugebės laimėti karo, o JAV palaikymas Rusijai būtų „istorinė klaida“. Sprendimas sulaukė retos dvipartinės kritikos JAV Kongrese – tarp jų ir respublikonų senatorius.
-
SpaceX apribojo „Starshield“ terminalų greitį Ukrainai: kilo ginčas dėl Vašingtono ir Musko vaidmens
Naktį iš spalio 13 į 14 „SpaceX“ vienašališkai apribojo karinių „Starshield“ palydovinių terminalų, naudojamų Ukrainos gynybos pajėgų, greitį – ryšys nutrūkdavo viršijus maždaug 160 km/val. Apribojimas sutapo su dideliu Rusijos antskrydžiu prieš Ukrainą. „Reuters“, remdamasi dviem JAV ir vienu Vakarų šalies pareigūnu, pranešė, kad nurodymas atėjo iš Baltųjų rūmų; „The Telegraph“ šaltiniai tvirtina, kad idėją siūlė Ilonas Maksas ir su ja sutiko Donaldas Trumpas. Trumpas viešai neigė tiek savo, tiek Makso dalyvavimą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apribojimą pavadino „politine valia“, o ne technine problema, Vokietijos užsienio reikalų ministras Johanas Vadephulis pareikalavo apribojimo atšaukti, o dešimt JAV senatorų inicijavo tyrimą.
-
Europos lyderiai Briuselyje ruošiasi scenarijui, kuriame Trumpas stoja Maskvos pusėn
Europos Sąjungos viršūnių susitikime Briuselyje šią savaitę kilo didelis susirūpinimas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmų, kurie per savaitę panaikino energetines sankcijas Rusijai, paspaudė Kijevą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir apkvestė Volodymyro Zelenskio teisėtumą. Danijos premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad Vakarų aljansas dabar yra silpnesnėje padėtyje nei prieš kelias dienas. Ukraina ir toliau gauna JAV ginklų bei žvalgybos informacijos, tačiau Kijevui tenka didelis biudžeto deficitas, o Europos paramą dengti darosi vis sunkiau.
-
Trumpas „nėra didelis Zelensky gerbėjas“: interviu „Newsmax“ parodė dar vieną JAV ir Ukrainos santykių lūžį
JAV prezidentas Donaldas Trumpas „Newsmax“ interviu, paskelbtame spalio 15 d., griežtai sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį – pavadino jį „ne tuo žmogumi“, su kuriuo reikia turėti reikalų, ir pareiškė, kad su juo sunkiau nei su Vladimiru Putinu. Trumpas dar kartą pareikalavo, kad Ukrainoje būtų surengti rinkimai, o smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamyklomis – tai, ką jis pavadino „gėda“, – būtų nutraukti. Zelenskis spalio 16 d. Briuselyje atsakė, kad su Trumpu jam dirbti lengviau nei su Putinu, o Ukraina atnaujino smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms.
-
Zelensky skelbia atnaujinantys smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms; JAV grasino apriboti žvalgybos mainus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Financial Times" pareiškė, kad Ukraina atnaujins smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms (NPZ), nes tris dienas vykdyta pauzė – JAV prašymu – nesumažino Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Pasak Zelenskio, per tą laikotarpį Ukraina negavo JAV įspėjimų apie Rusijos balistinių raketų smūgius Kijeve, sulėtėjo „Starlink" ryšys, o JAV grasino blokuoti žvalgybos mainus. Jis pabrėžė, kad smogti Rusijos energetikai vėl bus galima tik mainais į papildomus „Patriot" kompleksus. Tuo metu rugsėjo 9 d. Donaldas Trumpas paskelbė susitarimą dėl Rusijos dyzelino tiekimo pasaulio rinkoms, o spalio 11 d. – „energetinę paliaubas", kuriomis, pasak Zelenskio, jis sužinojo tik iš žiniasklaidos.
-
Barro: du trečdalius Ukrainos gaunamos žvalgybos teikia Europa, tarp jų – Prancūzija
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pareiškė radijo stočiai „France Inter“, kad du trečdalius žvalgybos duomenų, kuriuos šiuo metu gauna Ukraina, teikia Europos šalys, įskaitant Prancūziją. Jo žodžiais, Europa jau seniai teikia didžiąją dalį paramos Ukrainai ir daro didžiausią spaudimą Rusijai; ministras taip pat pabrėžė, kad „Kremlius ir socialinių tinklų troliai“ siekia silpninti europiečių ir ukrainiečių ryžtą. Pareiškimas paskelbtas spalio 15 d., neoficialių JAV grasinimų nutraukti žvalgybos mainus su Ukraina ir „SpaceX“ apribojimų „Starshield“ terminalams Ukrainoje fone.
-
Zelenskis Morgano interviu teigia neketinantis atsistatydinti
Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskis interviu žurnalistui Piersui Morganui pareiškė neketinantis atsistatydinti. Anot jo, sprendimą dėl jo pakeitimo priima Ukrainos žmonės, o ne Donaldas Trumpas, Elonas Muskas ar kas nors kitas. Prezidentas taip pat teigė, kad rinkimų rengimas karo ir nuolatinių Rusijos atakų sąlygomis yra neįmanomas.
-
„SpaceX“ apribojo „Starlink“ terminalų greitį Ukrainos kariuomenei – atšauktos kelios misijos
Naktį iš spalio 13 į 14 d. „SpaceX“ vienašališkai, be išankstinio įspėjimo apribojo karinio „Starlink“ paketo „Starshield“ terminalų greitį Ukrainos gynybos pajėgoms. Nustatyta 160 km/val. (100 mylių per valandą) riba, o praradus ryšį nutrūko kelios svarbios misijos, įskaitant dronų smūgius ir interceptorių naudojimą prieš reaktyvinius „Shahed“. Apribojimą patvirtino prezidento patarėjas Serhijus Beskrestnovas ir parėmė savanoris Serhijus Sternenko; ministras pirmininkas atskirai kreipėsi Lenkijos URM vadovas Radosławas Sikorskis, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino sprendimą „didelė klaida“.
-
Bulgarijoje padegta „Starlink“ antžeminė stotis, aptarnavusi ir Ukrainos kariuomenę
Du maskvuoti vyrai sąmoningai padegė 11 iš 17 „Starlink“ antenų slaptame objekte netoli Sofijos – antžeminėje stotyje, kuri, be kitų naudotojų, aptarnavo Ukrainos karines komunikacijas ir dronų operacijas. Incidentą pirmiausia paviešino opozicinis Bulgarijos parlamentaras Ivaylo Mirčevas, o ministras pirmininkas Rumen Radevas jį patvirtino per spalio 14 d. parlamento klausymus. Tai primena rugsėjo 23 d. analogišką padegimą Lenkijoje, kurį lenkų prokurorai sieja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
-
Zelenskis patvirtino JAV grasinimus sustabdyti žvalgybos mainus su Ukraina
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu NPR patvirtino, kad Donaldo Trumpo administracija įspėjo Kyjivą apie galimą žvalgybos mainų ir ginklų tiekimo nutraukimą, jei Ukrainos pajėgos nesiliaus atakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. Zelenskis teigė pats įspėjimo negavęs – jis buvo perduotas jo generolams. Tuo pačiu metu spalio 12 ir 13 vakarais Kijevas buvo smūgiuotas balistinėmis raketomis be išankstinio JAV partnerių perspėjimo, o naktį iš 13 į 14 spalio „SpaceX“ apribojo „Starlink“ ir „Starshield" terminalų greitį Ukrainos kariuomenei.
-
Per Floridos derybas JAV ir Europa ruošia keturių dalių Ukrainos taikos planą; sutartis dėl rusiško dyzelino sukėlė pasipiktinimą
Spalio 9 d. Floridoje šešių valandų susitikime JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris su Ukrainos delegacija ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, ES ir NATO atstovais aptarė taikos planą ir atskirą D. Trumpo susitarimą su V. Putinu dėl rusiško dyzelino eksporto. Be kita ko, amerikiečiai paragino Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms, o V. Zelenskis šį raginimą atmetė ir Trumpo sprendimą pavadino „nesąžiningu“. Tuo metu JAV ir Europos šalys pamažu derina bendrą planą, apimantį Ukrainos atstatymo finansavimą, saugumo garantijas, ekonominį ir energetinį integravimą bei ugnies nutraukimą palei dabartinę fronto liniją. Bendras derybų formatas lieka neaiškus – Kijevo komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas „The Washington Post“ publikaciją pavadino tik „neblogu amerikiečių PR“.
-
Trumpas susitaro su Putinu dėl rusiškų dyzelino tiekimo, viešai užsipuolė Zelenskį ir paragino ukrainiečius rinkti naują lyderį
Spalio 9 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir pranešė apie susitarimą tiekti 300 tūkst.–3 mln tonų rusiško dyzelino į JAV ir pasaulio rinkas. Kremlius iki šiol neeiliniu būdu panaikino liepą įvestą dyzelino eksporto draudimą, o JAV iždo departamentas išdavė bendrąją licenciją, galiosiančią iki 2027 m. balandžio 7 d. Po to Trumpas pareiškė, kad „Ukrainai laikas pasirinkti naują prezidentą“, kaltindamas Volodymyrą Zelenskį galimu konflikto užbaigimu. Ukraina sprendimą pavadino „silpnumu“ ir „dovana Putinui“. Tuo metu Majamyje vykusios JAV, Ukrainos, Europos ir NATO derybos dėl deeskalacijos baigėsi prieš laiką, o Ukrainos delegacija išvyko namo.
-
Trumpas paragino Ukrainą išsirinkti naują prezidentą; Zelenskis atsakė, kad spręsti turi tik ukrainiečiai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 10 d. pareiškė, kad Ukrainai laikas turėti naują prezidentą, galintį sudaryti susitarimą dėl karo su Rusija pabaigos, ir apkaltino Volodymyrą Zelenskį atsisakymu taikytis. Pareiškimas paskelbtas dieną po to, kai Trumpas pranešė apie susitarimą su Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms, kartu su JAV sankcijų šiam tiekimui suspenduotuvu. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha atsakė, kad Zelenskis turi ukrainiečių tautos pasitikėjimą ir tik tauta turi teisę spręsti dėl šalies vadovo.
-
Budanovas: Ukrainai skubiai reikia didesnės prieigos prie „Starlink“ ir „Starshield“ bei raketų „Patriot“ sistemoms
Ukrainos Prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylas Budanovas interviu „Newsforce“ pareiškė, kad Ukrainai skubiai reikia platesnės prieigos prie „Starlink“ ir „Starshield“ palydovinio ryšio galimybių bei tarpžemyninių raketų priešraketinei gynybai „Patriot“, siekiant paveikti Rusijos raketų kompleksus, kuriais taikomi taikieji Ukrainos gyventojai. Interviu fragmente, paskelbtame jo Telegram kanale rugsėjo 27 d., Budanovas pabrėžė, kad dabartinė prieiga prie šių sistemų yra nepakankama.
-
Suomijos prezidentas Stubbas paragino Muską išplėsti „Starlink“ Ukrainai – taikiniu taptų Rusijos balistinių raketų paleidimo įrenginiai
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas interviu „Reuters“ teigė paprašęs „SpaceX“ savininko Elono Musko išplėsti „Starlink“ palydovinio interneto aprėptį Ukrainai, kad ji galėtų taikyti į Rusijos balistinių raketų paleidimo įrenginius. Anot jo, tai būtina „strateginiais sumetimais, nes tai išgelbės gyvybių“. Stubbas taip pat išvardijo tris Ukrainos poreikius artėjant žiemai – oro gynybos priemones, energetikos infrastruktūrą ir pinigus, o sąjungininkus vadino rengiančius žiemos paramos paketą.
-
Zelenskis: Rusija 2026 m. užėmė 890 km Ukrainos teritorijos, Ukraina – 800 km
Volodymyras Zelenskis interviu „The Wall Street Journal“ pateikė metų statistiką: Rusija 2026 m. užėmė 890 km Ukrainos teritorijos, Ukraina atkovojo 800 km, o Rusijos personalo nuostoliai siekė 270 tūkst. žmonių. Po rugsėjo 22 d. susitikimo su Donaldu Trumpu Niujorke Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Vladimiru Putinu ir tikisi Trumpo pagalbos baigti karą iki žiemos. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, jog sąlygų „taikos traukiniui“ šiuo metu nėra, o Zelenskis galėtų atvykti į Maskvą.