Ukraina derasi su ES dėl reformų susietų įstatymų atidėjimo
Ukraina aptarė su Europos Komisija galimybę atidėti su ES finansavimu susietų įstatymų priėmimo terminus, motyvuodama karo sąlygomis. Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad dėl dronų atakų parlamentarai priversti slėptis priedobose ir Verkhovna Rada negali dirbti taip, kaip taikos metu. Europos Komisija pabrėžė, kad laiku įgyvendintos reformos tebėra sąlyga tęsti mokėjimus pagal 90 mlrd. eurų paskolą 2026–2027 metams.
Pagrindiniai faktai
- Ukraina aptarė su Europos Komisija didesnį lankstumą dėl su ES finansavimu susietų įstatymų priėmimo terminų.
- Pirmas ES finansavimo „sluoksnis“ – 45 mlrd. eurų, t. y. pusė šiems metams skirtos ES paskolos; dalis pinigų susieta su įstatymais, kuriuos turi priimti Verkhovna Rada.
- Iš 45 mlrd. eurų, skirtų 2026 m., ES jau išmokėjo beveik 15 mlrd. eurų.
- Europos Komisija patvirtino įsipareigojimą suteikti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai 2026–2027 m.
- Europos Komisijos atstovas Balážas Ujvári pabrėžė, kad laiku įvykdytos reformos ir politinės sąlygos yra būtinos mokėjimams tęsti.
- Zelenskis teigė, kad pirmoje metų pusėje dalis karių atlyginimams skirtų lėšų buvo nukreiptos dronams.
- Tarp su ES finansavimu susietų pasiūlymų – prieštaringai vertinamas siūlymas panaikinti neapmuitinamą iki 150 eurų vertės siuntų iš užsienio prekyviečių importą.
Kodėl tai svarbu
Didelė dalis Ukrainos karo meto finansavimo iš ES priklauso nuo Verkhovna Rados priimamų reformomis susietų įstatymų. Šių įstatymų priėmimo vėlavimas gali sulėtinti ES išmokų tempą pagal 90 mlrd. eurų paskolą 2026–2027 m. Ginčas atskleidžia karo suvaržymų ir ES besąlyginių finansinio palaikymo sąlygų prieštaravimą.
Kas nutiko
Ukraina aptarė su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen galimybę atidėti su ES finansavimu susietus įstatymus, siekdama prisitaikyti prie karo sąlygų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Jungtinėse Valstijose, nurodė, kad parlamentui sunku dirbti, nes deputatai dėl dronų atakų yra priversti būti priedobose. Jis taip pat pažymėjo, kad pirmoje metų pusėje dalis kariuomenės atlyginimams skirtų lėšų buvo nukreiptos dronų gamybai ir šią spragą būtina užpildyti. ES pusėje Europos Komisijos atstovas Balážas Ujvári pabrėžė, kad laiku įgyvendintos reformos ir politiniai įsipareigojimai yra būtini mokėjimams pagal makrofinansinės pagalbos programą ir „Ukraine Facility“ tęsti. Ukraina planuoja siųsti finansų komandą į ES, siekdama aptarti galimybes gauti dalį lėšų iš antrosios 2027 m. numatytos tranzės. Iš 45 mlrd. eurų, skirtų 2026 m., ES jau išmokėjo beveik 15 mlrd. eurų ir siekia išmokėti visą šiems metams skirtą sumą.
Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai
Ukrainos žiniasklaida akcentuoja Zelenskio formuluotę, kad parlamentui sunku dirbti dėl dronų atakų, – taip pagrindžiamas lankstesnis teisėkūros grafikas. Taip pat pabrėžiamas karo meto fiskalinis spaudimas: dalis karių atlyginimams skirtų lėšų buvo nukreiptos dronams, todėl lankstesnės ES finansavimo sąlygos vertinamos kaip būtinos. Ukrainos šaltiniai Zelenskio susitikimą su von der Leyen pristato kaip teigiamą, nepaisant priešingos žiniasklaidos interpretacijos.
Kuo skiriasi pranešimai
„Bloomberg“ prieš susitikimą pranešė, kad Zelenskio ir von der Leyen susitikimas Niujorke buvo įtemptas. Tuo tarpu Zelenskis susitikimą apibūdino kaip labai teigiamą ir teigė nesuprantantis, kodėl spauda jį vadino sunkiu. Šis vertinimų skirtis fiksuojamas tarptautinės ir ukrainietiškos žiniasklaidos.
Kontekstas
ES yra skyrusi 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai 2026–2027 m., padalytą po 45 mlrd. eurų kiekvieniems metams; iš 2026 m. dalies jau išmokėta apie 15 mlrd. eurų. Tarp su šiuo finansavimu susietų įstatymų yra prieštaringai vertinamas pasiūlymas panaikinti neapmuitinamą iki 150 eurų vertės siuntų iš užsienio prekyviečių importą. Pirmoje 2026 m. pusėje Ukraina dalį kariuomenės atlyginimams skirtų lėšų nukreipė dronų gamybai.