Patriot
Patriot – tai didelio nuotolio, visų aukščių oro ir raketų gynybos sistema, kurią sukūrė Amerikos bendrovė „Raytheon“ (dabar priklauso RTX). Ją 1980-aisiais pradėjo naudoti Jungtinių Valstijų sausumos kariuomenė, o vėliau ji buvo eksportuota daugelio sąjungininkių, tarp jų Vokietijos, Lenkijos, Nyderlandų, Rumunijos ir Saudo Arabijos, kariuomenėms. Sistema nuolat tobulinama – buvo sukurtos PAC-2 ir PAC-3 versijos, iš kurių pastaroji skirta taktinėms balistinėms raketoms perimti.
-
Ukraina ir „Lockheed Martin“ aptarė F-16, PAC-3 ir ilgalaikį bendradarbiavimą
Ukrainos pareigūnai Kieste susitiko su amerikiečių bendrovės „Lockheed Martin“ delegacija. Jie aptarė stabilias ginklų tiekimo linijas, didesnes PAC-3 raketų perspėjėjų tiekimo apimtis, „F-16“ techninę priežiūrą ir remontą Ukrainoje bei ilgalaikį abipusės naudos bendradarbiavimą.
-
Rubio teigia, kad be JAV pagalbos Ukrainos šiandien nebūtų; aptarti ir „Starlink“ apribojimai
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Ukraina nebūtų išlikusi be JAV pagalbos, pradėtos Bideno administracijos ir tęsiamos dabartinės administracijos. Jis gyrė ukrainiečių karių drąsą, atsakė į klausimus apie pranešimus dėl „Starlink“ apribojimų Ukrainoje ir atmetė ukrainiečių pareigūnų kaltinimus, kad Baltieji rūmai ribojo paramą Kijevui. Tuo pačiu metu spalio 20 d. pokalbyje su prezidentu Volodymyru Zelenskiu buvo aptartos saugumo garantijos, žvalgybiniai duomenys, „Starlink“, „Starshield“ prieiga ir „Patriot“ sistemų raketų vėlavimai.
-
Mertzas: Ukraina kapituliacija nepriimtina, Vokietija nori kuo greičiau užbaigti karą
Vokietijos kanclerys Friedrichas Mertzas pareiškė, kad Ukraina negali kapituliuoti, o Vokietijos pagalba skirta karo kuo greičiamam užbaigimui, ne pratęsimui. Jis taip pat perspėjo dėl Rusijos dezinformacijos ir hibridinių atakų bei pranešė apie tam tikrą Oslo peržiūrų progresą.
-
Danija garantuos „Fire Point“ 750 mln. Danijos kronų kreditą
Danija suteiks valstybės garantiją 750 mln. Danijos kronų, maždaug 112,6 mln. JAV dolerių, kreditui „Fire Point“ Danijos dukrinei įmonei. Finansavimą užtikrins Danijos eksporto ir investicijų fondas EIFO, o lėšos bus skirtos tvirti raketinio kuro gamyklai Pietų Jutlandijoje, kuri pagal planą pradės veikti iki 2027 m. pabaigos.
-
Viceprezidentas Vance'as: Ukraina neturėtų stoti į NATO ir turi nutraukti smūgius Rusijos energetikos objektams
JAV viceprezidentas J.D. Vance'as interviu laidai „2WAY TONIGHT" pareiškė, kad Ukraina „tam tikra prasme" yra Jungtinių Valstijų partnerė, tačiau tarp šalių nėra oficialios sąjungos sutarties. Jis teigė, kad Ukraina nėra ir neturėtų tapti NATO nare, ir paragino ją nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms bei kitiems energetikos objektams, kuriuos, pasak jo, kelia energijos kainas amerikiečiams. Vance'o komentarai sutapo su pastarosiomis savaitėmis augusia Donaldo Trumpo kritika Ukrainai dėl smūgių Rusijos naftos sektoriui.
-
Osle įvyko Zelenskio ir Vitkofo derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos; Vitkofas po jų vyksta į Rusiją
Spalio 20 d. Osle Norvegijos ministro pirmininko Jono Garo Størės kvietimu įvyko derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos. Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitiko su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu (dalyvavusiu asmeniškai) ir Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu (prisijungusiu nuotoliu dėl ligos), taip pat su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu ir E4 grupės, ES bei NATO atstovais. Aptartos saugumo garantijos Ukrainai, tarp jų – NATO narystė, Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis ir „5 straipsnio lengvoji“ versija, teritoriniai klausimai, sankcijos, pokario atstatymas ir Europos saugumo architektūra. Witkofas susiruošė lapkričio 21 d. vykti į Sankt Peterburgą susitikti su Vladimiru Putinu ir perduoti Osle parengtas pasiūlymas.
-
Zelenskis ir Rubio aptarė raketų-perėmėjų, ankstyvojo perspėjimo ir „Starlink“ klausimus
Spalio 20 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Pokalbyje aptarti balistinių raketų perėmėjai, ankstyvasis perspėjimas apie Rusijos smūgius ir „Starlink“ / „Starshield“ paslaugų atkūrimas Ukrainoje. Zelenskis pokalbį apibūdino kaip „esminį“ ir „konstruktyvų“, abi pusės sutarė artimiausiu metu vėl susisiekti.
-
Kaja Kalllas Strasbūre: JAV pusantrų metų spaudė Ukrainą kapituliuoti, Europa privalo tęsti paramą
Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kalllas spalio 20 dieną Europos Parlamente Strasbūre pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos maždaug pusantrų metų bandė priversti Ukrainą kapituliuoti Vladimiro Putino sąlygomis. Anot jos, Ukrainos atsparumą lėmė Europos parama, o Europa neturi kito pasirinkimo, kaip tik ją tęsti. Kalllas pabrėžė, kad ES privalo būti prie derybų stalo ir reikalauti savo maksimalių sąlygų, jei Rusija kelia maksimalius reikalavimus.
-
„Patriot“ raketų tiekimas Ukrainai stringa: Pentagono vadovas nepasirašė sutarties, Kijevas kalba apie politinį spaudimą
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas nepasirašė sutarties dėl reikšmingos „Patriot“ raketų-perėmėjų partijos perdavimo Ukrainai, nors sąjungininkės jau už jas sumokėjo. Prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Pentagoną delsiant gyvybiškai svarbias tiekimo priemones ir pavadino tai politiniu sprendimu. Ukrainos „Patriot“ atsargos liepos mėnesį buvo beveik išsemtos, o Rusijos spalio 19 d. naktinis smūgis 16 balistinių raketų parodė silpnąjančią šalies oro gynybą.
-
Europos lyderiai Briuselyje ruošiasi scenarijui, kuriame Trumpas stoja Maskvos pusėn
Europos Sąjungos viršūnių susitikime Briuselyje šią savaitę kilo didelis susirūpinimas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmų, kurie per savaitę panaikino energetines sankcijas Rusijai, paspaudė Kijevą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir apkvestė Volodymyro Zelenskio teisėtumą. Danijos premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad Vakarų aljansas dabar yra silpnesnėje padėtyje nei prieš kelias dienas. Ukraina ir toliau gauna JAV ginklų bei žvalgybos informacijos, tačiau Kijevui tenka didelis biudžeto deficitas, o Europos paramą dengti darosi vis sunkiau.
-
Zelensky skelbia atnaujinantys smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms; JAV grasino apriboti žvalgybos mainus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Financial Times" pareiškė, kad Ukraina atnaujins smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms (NPZ), nes tris dienas vykdyta pauzė – JAV prašymu – nesumažino Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Pasak Zelenskio, per tą laikotarpį Ukraina negavo JAV įspėjimų apie Rusijos balistinių raketų smūgius Kijeve, sulėtėjo „Starlink" ryšys, o JAV grasino blokuoti žvalgybos mainus. Jis pabrėžė, kad smogti Rusijos energetikai vėl bus galima tik mainais į papildomus „Patriot" kompleksus. Tuo metu rugsėjo 9 d. Donaldas Trumpas paskelbė susitarimą dėl Rusijos dyzelino tiekimo pasaulio rinkoms, o spalio 11 d. – „energetinę paliaubas", kuriomis, pasak Zelenskio, jis sužinojo tik iš žiniasklaidos.
-
Barro: du trečdalius Ukrainos gaunamos žvalgybos teikia Europa, tarp jų – Prancūzija
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pareiškė radijo stočiai „France Inter“, kad du trečdalius žvalgybos duomenų, kuriuos šiuo metu gauna Ukraina, teikia Europos šalys, įskaitant Prancūziją. Jo žodžiais, Europa jau seniai teikia didžiąją dalį paramos Ukrainai ir daro didžiausią spaudimą Rusijai; ministras taip pat pabrėžė, kad „Kremlius ir socialinių tinklų troliai“ siekia silpninti europiečių ir ukrainiečių ryžtą. Pareiškimas paskelbtas spalio 15 d., neoficialių JAV grasinimų nutraukti žvalgybos mainus su Ukraina ir „SpaceX“ apribojimų „Starshield“ terminalams Ukrainoje fone.
-
Rusija smogė Kijevui ir Ukrainos energetikai 39 balistinėmis raketomis ir 128 dronais; be elektros liko 600 tūkst. žmonių
Naktį iš spalio 13 į 14 dieną Rusija surengė masinį kombinuotą smūgį Ukrainai, paleidusi 39 balistines raketas ir 128 smūgius dronus prieš energetikos ir kritinės infrastruktūros objektus Kijeve, Kijevo ir Charkivo srityse. Smūgiai, vykę bangomis nuo 23 val. vakaro, paveikė visas tris miesto TEC, o prezidentas Zelenskis patvirtino tiesioginį smūgį TEC-4. Kijeve žuvo mažiausiai trys žmonės, tarp jų dvi nakties metu ir viena – ryte Holosiivskio rajone, o daugiau nei 20 buvo sužeista. Be elektros liko mažiausiai 600 tūkst. žmonių, buvo apgadinta 26 elektros energetikos komplekso elementai ir 4 naftos dujų objektai.
-
Ukrainos elektroninės kovos sistema „Lima“ nukreipė dvi Rusijos balistines raketas nuo taikinio Kijeve
Ukrainos elektroninės kovos sistema „Lima“, kurią naudoja padalinys „Nіčna Varta“ (Naktinė sargyba), 2026 metais nukreipė dvi Rusijos balistines raketas, skriejusias hipersominiu greičiu link svarbaus vyriausybinio objekto Kijeve. Po sistemingo „spoofing“ metodo, t. y. melagingų navigacijos signalų perdavimo, raketos nukrito į Dnipro upę. Tą pačią dieną Kijevo gyventojų navigacijos programėlės rodė juos esant Peru. Apie incidentą pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasi Ukrainos kariniais šaltiniais.
-
Rusija smogė Ukrainai vienu didžiausių spalio 7-osios atakų – žuvo civilių, apgadinta infrastruktūra
Naktį iš spalio 6 į 7 d. Rusija surengė didelio masto kombinuotą smūgį Ukrainai, naudodama balistines, sparnuotąsias ir priešlaivines raketas bei daugiau nei 130 dronų. Smūgiai smogė Kijevui ir mažiausiai 12 sričių, žuvo dešimtys civilių, tarp jų vaikai, buvo apgadinta energetikos infrastruktūra. Ukrainos oro gynyba iki 9:00 ryto neutralizavo 161 oro taikinį.
-
Švedija dislokuoja „Patriot“ sistemas Lenkijoje Rzeszuvo logistikos centrui ginti
Švedija paskelbė dislokuojanti priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“ Rzeszuvo mieste pietryčių Lenkijoje, kad apsaugotų NATO logistikos mazgą, per kurį į Ukrainą tiekiama karinė ir civilinė pagalba. Misiją vykdys apie 100 Švedijos karių iš Oro gynybos pulko (Lv 6), ji prasidės gruodžio pradžioje ir tęsis iki 2026 m. pabaigos, planuojama pratęsti iki 2027 m. pirmosios pusės. Švedijos kariai veiks NATO vadovybės žinioje, pakeisdami dabartinę Nyderlandų rotaciją. Tai pirmasis Švedijos „Patriot“ sistemos dislokavimas NATO misijos metu ir pirmas jos priešlėktuvinės gynybos sistemų dislokavimas užsienyje.
-
Daugiau nei pusė Ukrainos F-16 neveikia: techninės priežiūros vėlavimas Belgijoje
Daugiau nei pusė Ukrainos naikintuvų F-16 šiuo metu negali vykdyti kovinių užduočių dėl techninės priežiūros vėlavimų Belgijoje. JAV sutartis iki 235,5 mln. dolerių su Belgijos bendrove „Sabena Aerospace Engineering“ yra pagrindinis šios priežiūros kanalas, tačiau etapiniai techniniai tikrinimai Belgijoje trunka iki 40 savaičių, palyginti su 2–6 savaitėmis JAV. Prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad apie pusė F-16 esančių Europoje remontuojami, ir paragino perkelti dalį priežiūros į Ukrainą, o Užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhij Tychyj paneigė „katastrofiškai žemo“ parengties vertinimą.
-
Rusija surengė didžiausią kombinuotą smūgį Ukrainos energetikai nuo šildymo sezono pabaigos; žuvo vaikas ir suaugusieji Kijeve
Naktį iš rugsėjo 29 į 30 dieną Rusija paleido masinį kombinuotą raketų ir dronų smūgį prieš Kijevą ir Kijevo sritį, taip pat kitus Ukrainos regionus. Pagrindinis taikinys buvo energetikos infrastruktūra – premjeras Serhijus Koreckis pavadino tai pirmuoju tokiu dideliu kombinuotu smūgiu nuo praėjusio šildymo sezono pabaigos. Višhorode po privataus namo griuvėsiais žuvo 2012 m. gimęs vaikas, Kijeve nuo drono smūgio žuvo dvi moterys, vėliau dieną dronui pataikius į sandėlį žuvo „Kyivteploenergo“ vairuotojas. Ukraina teigia, kad smogta į Trypilskąją TES, o Kijeve dėl rūko ir smogo gyventojams rekomenduota uždaryti langus.
-
Koreckis: Ukrainos gynybos biudžeto deficitas 2026 m. – 27 mlrd. dolerių
Ukrainos premjeras Serhijus Koreckis pranešė, kad šalies gynybos biudžeto deficitas 2026 m. siekia 27 mlrd. dolerių. Apie 7 mlrd. dolerių planuojama padengti taupant ir perkeliant išlaidas šalies viduje, o likę 20 mlrd. dolerių deramasi su tarptautiniais partneriais. Nuo šių 20 mlrd. dolerių, pasak premjero, priklauso Ukrainos galimybė aktyviai vykdyti karinius veiksmus, įskaitant 2027 m. pirmąjį ketvirtį.
-
Ukrainos gynybos ministras Briuselyje paprašė ES perduoti Patriot raketų ir finansuoti perėmėjų gamybą
Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara rugsėjo 28 d. kreipėsi į ES valstybių narių gynybos ministrus Briuselyje su prašymais perduoti dalį jų Patriot raketų atsargų, finansuoti Ukrainos gamybą perėmėjų, galinčių naikinti reaktyvinius Shahed tipo dronus, taip pat perduoti oro-oras raketas, nešiojamuosius zenitinius raketų kompleksus (PZRK) ir F-16 naikintuvų šaudmenis. Ministras nurodė, kad maždaug trečdalis papildomų 27 mlrd. JAV dolerių gynybos poreikių yra išankstinis apmokėjimas už dronų pristatymus 2027 m. pradžioje, ir paragino europiečius perkelti ES kredito lėšas iš 2027 m. į 2026 m.