Paskelbta spalio 12, 07:37 UTC · Atnaujinta 23:06

Trampas paskelbė „ energetinę paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos; Kremlius to nepatvirtino, o Rusijos smūgiai tęsėsi

JAV prezidentas Donaldas Trampas spalio 11 d. pranešė apie „energetines paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau Kremlius atsisakė patvirtinti bet kokį susitarimą, o Rusijos pajėgos tęsė smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Baltieji rūmai vėliau „Axios“ nurodė, kad paliaubos iš pradžių reikštų tik abipusį smūgių naftos perdirbimo gamykloms nutraukimą – tai, ką Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino asimetriška schema, nes Ukraina turi tik vieną gamyklą, o Rusija – platų tinklą. Zelenskis, spalio 12 d. kalbėjęs Varšuvos saugumo forume vaizdo ryšiu, pareiškė, kad pranešimas jį nustebino, ir perspėjo, kad Ukraina „atsakys“ šią žiemą, jei Rusija nesilaikys susitarimo.

Pagrindiniai faktai

Spalio 11 d. Trampas „Truth Social“ pranešė apie „energetines paliaubas“ nuo „šios akimirkos“; Ukraina teigia, kad apie susitarimą nebuvo informuota iš anksto.
Baltieji rūmai „Axios“ aiškino, kad paliaubos iš pradžių reiškia tik abipusį smūgių naftos perdirbimo gamykloms nutraukimą („gamykla už gamyklą“).
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas spalio 12 d. sakė, kad kontaktai tęsiasi, bet atsisakė patvirtinti susitarimą; Lavrovas pareiškė, kad Ukraina „nepelnė atokvėpio“ kovos lauke.
Netrukus po Trampo pranešimo Rusija smogė Charkivo TEC-5 šiluminę elektrinę ir energetikos objektą Kijeve; Macronas sakė nematąs jokių paliaubų iš Rusijos pusės.
Anksčiau šį mėnesį Trampas susitarė su Putinu dėl 300 tūkst.–3 mln tonų rusiškų dyzelino tiekimo į JAV ir pasaulio rinkas; JAV iždo departamentas išdavė laikiną bendrąją licenciją.
Kanados premjeras Markas Carney pareiškė, kad dyzelino sandoris prieštarauja sąjungininkų pastangoms taikai Europoje; ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas perspėjo, kad tik naftos perdirbimo gamykloms taikomas susitarimas būtų naudingas tik Rusijai.
Spalio 12 d. ES užsienio reikalų ministrai Liuksemburge turėjo patvirtinti didžiausią istorijoje Rusijai skirtą sankcijų sąrašą (1 646 įrašai).

Kodėl tai svarbu

Svarbu, nes Trampas vienašališkai paskelbė „energetines paliaubas“, kurių, pasak Kyjivo, nebuvo deramasi iš anksto, o Kremlius atsisakė jas patvirtinti – taigi susitarimo statusas išlieka neaiškus. Baltųjų rūmų vėlesnis „Axios“ paaiškinimas, jog paliaubos reiškia tik abipusį smūgių naftos perdirbimo gamykloms nutraukimą, yra esminis posūkio taškas: Ukraina turi tik vieną gamyklą, o Rusija – platų tinklą, todėl toks „gamykla už gamyklą“ formatas jai yra akivaizdžiai nenaudingas. Zelenskis tuo pačiu metu viešai pasiūlė alternatyvą – „dyzelino sandorį“ tarp JAV ir Ukrainos mainais už Ukrainos energetikos tinklo apsaugą. Be to, JAV iždo sprendimas laikinai leisti Rusijos dyzelino eksportą, priimtas po to, kai Ukraina neva atmetė maždaug šešis JAV prašymus nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, rodo didėjančią įtampą Vašingtono ir Kyjivo santykiuose – Europos sąjungininkai (Carney, Kallas) jau pavadino šį žingsnį silpnybe ir prieštaravimu taikos pastangoms.

Kas nutiko

Spalio 11 d. JAV prezidentas Donaldas Trampas „Truth Social“ paskelbė, kad nuo „šios akimirkos“ tarp Rusijos ir Ukrainos prasideda „energetinės paliaubos“, tvirtindamas, jog abi pusės tam pritarė. Netrukus po pranešimo Rusija smogė Charkivo TEC-5 šiluminei elektrinei ir energetikos objektui Kijeve, sukeldama ekstremalių elektros atjungimų keliuose miesto rajonuose; Ukrainos pareigūnai tai įvardino kaip beveik iš karto padarytą paliaubų pažeidimą. Spalio 12 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Varšuvos saugumo forume vaizdo ryšiu, pareiškė, kad Trampo pranešimas buvo „naujiena“ ir kad Ukraina palaiko paliaubas tik tuo atveju, jei Rusija jas taip pat gerbs. Jis pabrėžė, kad Ukrainai raktas yra Rusijos smūgių prieš elektrines ir energetikos tinklus nutraukimas, o ne tik prieš naftos perdirbimo gamyklas; Ukraina turi tik vieną naftos perdirbimo gamyklą, o Rusija – platų tinklą, todėl „gamykla už gamyklą“ schema būtų akivaizdžiai nesubalansuota. Zelenskis taip pat pasiūlė JAV sudaryti „dyzelino sandorį“ su Ukraina, kuri daro įtaką Rusijos laivų judėjimui ir naftos perdirbimo gamyklų veiklai, mainais į Ukrainos energetikos tinklo apsaugą. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas spalio 12 d. sakė, kad „kontaktai tęsiasi“, bet atsisakė patvirtinti bet kokį susitarimą; Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukraina „nenusipelnė atokvėpio“ kovos lauke. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė nematąs jokių paliaubų iš Rusijos pusės, o ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas perspėjo, kad susitarimas, apimantis tik naftos perdirbimo gamyklas, būtų naudingas tik Rusijai. Kanados premjeras Markas Carney pavadino anksčiau šį mėnesį paskelbtą JAV ir Rusijos dyzelino sandorį prieštaraujančiu sąjungininkų pastangoms taikai Europoje. Tą pačią dieną, spalio 12 d., ES užsienio reikalų ministrai Liuksemburge turėjo patvirtinti didžiausią istorijoje Rusijai skirtą sankcijų sąrašą su 1 646 įrašais. Po pranešimo naftos kainos krito: „Brent“ atpigo 1,47% iki 103,18 JAV dolerio už barelį, o WTI – 1,68% iki 90,31 JAV dolerio už barelį.

Kaip apie tai rašo Ukrainos šaltiniai

Ukrainos žiniasklaida pateikia Trampo paskelbtas „energetines paliaubas“ kaip naujieną, apie kurią Kyjivas nebuvo informuotas iš anksto, ir pabrėžia, kad Zelenskis pats ne kartą pastaraisiais mėnesiais siūlė energetines paliaubas. Šaltiniai akcentuoja schemos „gamykla už gamyklą“ asimetriškumą: Ukraina turi tik vieną naftos perdirbimo gamyklą, kuri jau ne kartą buvo atakuota, o Rusija – platų tinklą, todėl toks susitarimas būtų naudingas tik Rusijai. Ukrainoje taip pat plačiai kritikuojamas JAV sprendimas laikinai leisti Rusijos dyzelino eksportą – Zelenskis jį pavadino „akivaizdžia silpnybe, kuri žaidžia Rusijai į rankas“. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Ukraina palaiko tik abipuses, o ne vienašališkas paliaubas, ir paragino Europos partnerius tęsti paramą. Ukraina taip pat pabrėžia, kad Rusijos smūgiai prieš jos energetikos infrastruktūrą tęsėsi likus valandai iki Trampo pranešimo ir iškart po jo – Charkivo TEC-5 šiluminė elektrinė ir objektas Kijeve – o tai, pasak Kyjivo, rodo, kad Maskva nesiruošia laikytis jokių susitarimų.

Kaip apie tai rašo tarptautiniai šaltiniai

Tarptautinė žiniasklaida (Axios, CNN, Financial Times, Reuters) pateikia Trampo „energetines paliaubas“ taip, kaip jas vėliau apibrėžė Baltieji rūmai – kaip ribotą „gamykla už gamyklą“ pasiūlymą, kurio Kremlius nepatvirtino. Tarptautiniai šaltiniai akcentuoja, kad JAV ir Rusijos dyzelino sandoris buvo sudarytas po to, kai Ukraina neva atmetė maždaug šešis JAV prašymus nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o JAV, remiantis pranešimais, grasino sustabdyti žvalgybinės informacijos mainus ir ginklų pirkimą Ukrainai per PURL mechanizmą, jei Kyjivas ir toliau smogia Rusijos energetikos objektams. Kanados premjeras Markas Carney pareiškė, kad sandoris prieštarauja sąjungininkų pastangoms taikai Europoje ir suteiks Rusijai papildomų lėšų karui. ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas paragino tęsti sankcijų spaudimą Rusijai, o Prancūzijos ekonomikos ministras Rolandas Lescure'as pabrėžė, kad Prancūzijos kilmės sertifikatų sistema neleis rusiškam dyzelinui patekti į Prancūzijos rinką. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas tiesioginiame eteryje „Fox News“ Europos kritiką pavadino „veidmainiška“ ir teigė, kad Europos šalys nuo karo pradžios Rusijai sumokėjo daugiau nei skyrė Ukrainai. Ekspertai (Danielis Friedas, Richardas Nephew) JAV žiniasklaidai sandorį vertino kaip silpninantį JAV svertus siekiant baigti karą.

Kuo skiriasi pranešimai

Šaltiniuose fiksuojami keli esminiai nesutarimai. Pirma, ar tikros energetinės paliaubos apskritai buvo susitarta: Trampas tvirtina, kad abi pusės pritarė; Kremlius per Peskovą sako, kad „kontaktai tęsiasi“, o Lavrovas pareiškia, kad Ukraina „nenusipelnė atokvėpio“; Zelenskis teigia, kad pranešimas buvo naujiena; Macronas sako nematąs jokių paliaubų iš Rusijos pusės. Antra, ką reiškia „energetinės paliaubos“: Baltieji rūmai „Axios“ aiškino, kad tai tik abipusis smūgių naftos perdirbimo gamykloms nutraukimas („gamykla už gamyklą“), o Zelenskis pabrėžia, kad Ukrainai raktas yra Rusijos smūgių prieš elektrines ir energetikos tinklus nutraukimas. Trečia, ar specialieji pasiuntiniai Witkoffas ir Kushneris Miamio susitikime grasino Ukrainai sustabdyti JAV žvalgybinės informacijos teikimą: Ukrainos pareigūnas sako, kad grasino, o Amerikos pareigūnas tai neigia ir tvirtina, kad jie tik priminė Ukrainai nekenkti Amerikos vartotojams. Ketvirta, ar Zelenskis pavadino Trumpą „silpnu“: Trampo patarėjas Alexas Brusivecas teigia, kad taip, Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas tai neigia.

Kontekstas

Spalio 9 d. Trampas telefonu susitarė su Putinu dėl 300 tūkst.–3 mln tonų rusiško dyzelino tiekimo į JAV ir pasaulio rinkas; JAV iždo departamentas (OFAC) išdavė laikiną bendrąją licenciją, o Rusija prieš laiką panaikino liepos mėn. įvestą dyzelino eksporto draudimą, įvestą reaguojant į dažnėjančius Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Ukraina jau keletą metų vykdo smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, sukeldama degalų deficitą ir mažesnius perdirbimo pajėgumus Rusijoje, o Trampas šiuos smūgius vertina kaip keliančius dyzelino kainas JAV. Rugsėjo mėn. Trampas pasirašė Lindseio Grahamo sankcijų įstatymą prieš Rusiją, kurio pagrindinės nuostatos įsigalioja spalio 18 d., tačiau įstatymas palieka prezidentui teisę daryti išimtis. Zelenskis anksčiau ne kartą siūlė energetines paliaubas, o dėl naujausios JAV iniciatyvos kalbėjosi telefonu su Kanados premjeru Marku Carney, Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.