Marta Kos
Marta Kos yra lenkų-slovėnų diplomatė ir politikė, Europos Komisijos plėtros komisarė Ursulos von der Leyen vadovaujamoje Europos Komisijoje. Prieš paskyrimą į Komisiją ji dirbo Slovėnijos ambasadore Vokietijoje ir anksčiau ėjo įvairias pareigas Slovėnijos diplomatinėje tarnyboje. Ji ilgą laiką remia ES plėtros procesą, įskaitant Ukrainos ir Vakarų Balkanų šalių narystę.
-
Ukraina atidarė keturis iš šešių ES prisijungimo derybų blokų, siekdama pabaigti likusius iki metų galo
Bruselyje vykstantyje ES plėtros forume aptarta Ukrainos pažanga, reformų užduotys ir jos indėlis į Europos saugumą. Ukraina šiais metais atidarė keturis iš šešių derybų blokų, opremėras Serhijus Koreckis siekia baigti likusius du iki 2026 m. pabaigos ir 2027 m. pradėti uždaryti derybų skyrius. ES pareigūnai taip pat pabrėžė poreikį spartinti sprendimų priėmimą ir paruošti Ukrainą integracijai bei pavojaus atkūrimui po karo.
-
ES komisija pasiūlė skirti Ukrainoi 8,04 mlrd. eurų pagal „Ukraine Facility“ programą
Europos komisija pasiūlė skirti Ukrainoi 8 040 665 425 eurų pagal „Ukraine Facility“ programą. Po atskaitymo už iš anksto išmokėtą finansavimą Ukraina gautų apie 7,8 mlrd. eurų. Galutinei išmokai reikalingas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas, kurio laukiama iki gruodžio pabaigos.
-
Europos Komisija planuoja steigti naują darbo grupę Ukrainos ES narystės keliui palaikyti
Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos prieš ES viršūnių susitikimą Briuselyje spalio 15 d. pranešė apie planus sukurti naują darbo grupę, kuri remtų Ukrainą jos kelyje į Europos Sąjungos narystę. Grupės vadovu paskirtas Ukrainos premjeras Serhijus Koreckis. Kos išskyrė tris pagrindines paramos sritis: finansavimą, karinę pagalbą ir Ukrainos atsparumo Rusijos agresija išlaikymą.
-
ES plėtros komisarė M. Kos: ES turi ruoštis naujų narių priėmimui
ES plėtros komisarė Marta Kos spalio 13 d. prieš ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdį Liuksemburge išdėstė tris pagrindines kryptis, kuriomis ES turi ruoštis plėtrai. Ji taip pat pranešė, kad šalys kandidatės, įskaitant Ukrainą, bus įtrauktos į Europos demokratinio atsparumo centro veiklą dar prieš įstojant į ES.
-
Kremlius palaiko Trumpo raginimą pakeisti Zelenskio vadovavimą Ukrainai; Europos ir Jungtinės Karalystės lyderiai išreiškė paramą Ukrainos prezidentui
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas palaikė JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą Ukrainai išsirinkti naują lyderį, teigdamas, kad Volodymyras Zelenskis nerodo politinės valios priimti sunkius sprendimus karui baigti. Zelenskis interviu ABC pareiškė, kad Ukraina ginsis nuo Rusijos agresijos nepaisydama Amerikos spaudimo, ir pasiūlė rinkimus surengti, jei Rusija sutiks su 60 dienų ugnies nutraukimu. ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį Liuksemburge pareiškė, kad rinkimai karo metu neįmanomi, o spaudimas turi būti nukreiptas į Rusiją. Europos Komisijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai viešai išreiškė paramą Zelenskiui.
-
Martočenko įvardijo Ukrainos skubaus finansavimo krizę: neužtikrintos 29,5 mlrd. dolerių partnerių paramos
Spažintinė – Spalio 12 d. Ukrainos finansų ministras Serhijus Martočenko per vyriausybės klausimų valandą Radoje pranešė, kad šalies biudžetas per 2026-ųjų devynis mėnesius nesurinko apie 50 mlrd. grivinų planuotų pajamų, o dėl vėluojančių reformų Ukraina neužgavo 29,5 mlrd. dolerių partnerių paramos. Kapitalo išlaidos, įskaitant kelių finansavimą, užblokuotos, tačiau karių išmokos ir socialinės programos mokamos laiku.
-
Ukraina priėmė įstatymą dėl tautinių mažumų švietimo – atblokuoti du ES derybų klasteriai
Ukrainos parlamentas pirmadienį priėmė ir prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą (projektas Nr. 16119), išplečiantį tautinių mažumų švietimo teises – sąlygą, kurią Vengrija kėlė blokuodama derybas. ES ambasadorių komitetas (Coreper) buvo pasiruošęs patvirtinti derybines pozicijas dėl 2 ir 3 klasterių atidarymo; tarpvyriausybinė konferencija Ukraina–ES numatyta spalio 13 d. Liuksemburge.
-
Vengrija atblokavo Ukrainos ES derybų 2 ir 3 klasterius
2026 m. spalio 7 d. Vengrija atsisakė veto ir ES Tarybos darbo grupė COELA patvirtino 2 („Vidinė rinka") ir 3 („Konkurencingumas ir įtraukus augimas") klasterių atrankos rezultatus Ukrainai. Tą pačią dieną ambasadoriai COREPER patvirtino laiškų Ukrainai ir Moldovai dėl derybinių pozicijų siuntimą. Spalio 13 d. gali įvykti Tarpvyriausybinė konferencija, kurioje klasteriai būtų oficialiai atidaryti.
-
ES priėmė priešpriedo reformų paketą: kvalifikuota balsų dauguma, „laipsniškoji integracija“ ir atskiros sąlygos Ukrainos žemės ūkiui
2026 m. spalio 6 d. Europos Komisijos kolegija Strasbūre patvirtino priešpriedo politikos peržiūros pasiūlymų paketą, kuriuo siekiama parengti ES naujų narių, įskaitant Ukrainą, priėmimui. Pasiūlymai numato platesnį kvalifikuotos balsų daugumos taikymą, sustiprintas apsaugos priemones nuo teisinės valstybės standartų regreso, „laipsniškosios integracijos“ koncepciją keturioms labiausiai pažengusioms šalims kandidatėms bei tikslines mechanizmus jautriems Ukrainos žemės ūkio produktams. Dėl pasiūlymų pirmiausia diskutuos Europos Vadovų Taryba spalio 15–16 d., o narystės kelio žemėlapiai keturioms šalims kandidatėms bus pristatyti spalio 28 d.
-
ES kitą savaitę gali atidaryti dar du derybų klasterius Ukrainai ir Moldovai
Europos plėtros komisarė Marta Kos spalio 5 d. pranešė, kad ES jau kitą savaitę Liuksemburge vykstančioje tarpvyriausybinėje konferencijoje galėtų atidaryti du naujus narystės derybų klasterius – „Vidaus rinka“ ir „Konkurencingumas bei integracinė ekonominė plėtra“ – Ukrainai ir Moldovai. Žingsnis priklauso nuo to, ar Ukrainos Verkhovna Rada iki spalio 12 d. priims įstatymą dėl nacionalinių mažumų teisių švietime, kurio reikalauja Vengrija.
-
Kravčenka ir Reiche Kijeve aptarė karo rizikos draudimą ir „Pramonės Ramsteiną“
Ukrainos ekonomikos ministras Oleksandras Kravčenka sekmadienį Kijeve susitiko su Vokietijos ekonomikos ministre Katherina Reiche. Derybose daugiausia dėmesio skirta atnaujintam karo rizikos draudimo modeliui, kuriame išmokos nukentėjusioms įmonėms galėtų siekti iki 10 mln. JAV dolerių, ir bendros „Pramonės Ramsteino“ iniciatyvos plėtrai. Reiche taip pat spaudė prezidentą Zelenskį dėl kovos su korupcija reformų.
-
ES siūlo smarkiai apriboti Ukrainos prieigą prie ES žemės ūkio rinkos ir subsidijų net po narystės
Europos Komisija priėmė dokumentų paketą, kuriuo siūloma reikšmingai apriboti Ukrainos prieigą prie ES žemės ūkio rinkos ir BŽŪP subsidijų net ir tapus ES nare. Apribojimai skirti nuraminti Lenkiją, Prancūziją ir Italiją, kurios baiminasi konkurencijos iš ukrainietiškų grūdų ir aliejinių kultūrų. Ukraina su tuo kategoriškai nesutinka.
-
ES atmetė Ukrainos prašymą ankstinti 90 mlrd. eurų paskolos dalį 2027 metams
Europos Sąjunga atmetė Ukrainos prašymą iš anksto skirti dalį 2027 metams suplanuotos finansinės paramos ir paragino Kijevą užbaigti žadėtas reformas, kurios leistų atblokuoti maždaug 34 mlrd. eurų, dar prieinamų 2026 metais. Ukraina vertina papildomus gynybos poreikius 27 mlrd. dolerių ir derasi su TVF dėl tolesnių išmokų pagal 8 mlrd. dolerių susitarimą.
-
ES ir Ukraina paskelbė bendrą pareiškimą dėl 2026 m. biudžeto ir gynybos finansavimo
2026 m. spalio 1 d. Europos Komisija ir Ukraina paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad rasta būdų padengti Ukrainos 2026 m. biudžeto ir gynybos poreikius, ir sutarė dėl tolesnių žingsnių. Kitą dieną Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho pareiškė, kad 2026 m. išorinio finansavimo trūkumo nėra, o Komisijos atstovas Balažas Ujvari nurodė, kad iki 2026 m. pabaigos dar galima išmokėti apie 34 mlrd. eurų, jei Ukraina įvykdys reformas. Tuo metu Ukrainos premjeras Serhijus Koreckis anksčiau vertino valstybės finansus kaip „artimus kritiniams“ ir gynybos biudžeto deficitą – 27 mlrd. dolerių.
-
Ukraina prašo ES panaudoti įšaldytus Rusijos aktyvus 2027 m. finansavimo spragai dengti
Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka rugsėjo 29 d. Briuselyje tarptautiniams donorams pristatė apie 69 mlrd. eurų (arba maždaug 78 mlrd. dolerių) 2027 m. papildomo finansavimo poreikį ir paragino Europos Sąjungą panaudoti įšaldytus Rusijos Centrinio banko aktyvus šiai spragai dengti. ES ir dalis valstybių narių – pirmiausia Belgija, taip pat, anot diplomatų, Italija ir Prancūzija – šiam žingsniui priešinasi, o svarstymai numatyti ES finansų ministrų susitikime spalio 9 d. arba Europos Vadovų Taryboje spalio viduryje.
-
Europos Komisija siūlo „laipsnišką integraciją“ ES rinkoje – prioritetiniai kelių žemėlapių dokumentai skirti Ukrainai, Moldovai, Albanijai ir Juodkalnijai
Europos Komisija parengė pasiūlymą dėl „laipsniškos integracijos“ (gradual integration) modelio, pagal kurį ES kandidatėms būtų atvertas bendroji rinka – prekyba be kliūčių ir prieiga prie mokslo programų – dar nebaigus narystės procedūrų. Prioritetiniai kelių žemėlapiai paspartintai konvergencijai siūlomi Ukrainai, Moldovai, Albanijai ir Juodkalnijai; kitų kandidatei (Šiaurės Makedonijai, Kosovo, Bosnijai ir Hercegovinai, Serbijai, Turkijai) procesas lėtėja. Pagrindinė sąlyga – parama ES užsienio politikos tikslams, priešprieša priešiškoms valstybėms (minimos Rusija ir Kinija) bei apsauga nuo technologijų nutekėjimo.
-
Ukraina susiduria su maždaug 54 mlrd. USD finansavimo trūkumu iki 2029 m., donorai susitiko Briuselyje
TVF preliminariai vertina Ukrainos finansavimo trūkumą iki 2029 m. galintį siekti apie 54 mlrd. USD – 30–35 mlrd. USD 2027 m., 17 mlrd. USD 2028 m. ir 2 mlrd. USD 2029 m. Rugsėjo 29 d. Briuselyje susitiko Ukrainos donorai, siekdami paspartinti derybas dėl papildomos paramos, o ES svarsto, kaip ją surinkti.
-
ES rengia narystės „kelio žemėlapius“ keturioms šalims, tarp jų – Ukrainai
Europos Sąjunga rengia individualius narystės „kelio žemėlapius“ Juodkalnijai, Ukrainai, Moldovai ir Albanijai – su orientaciniais terminais ir numatomomis derybinių klasterių užbaigimo datomis. Tai pirmas kartas, kai keturios pažangiausios šalys kandidatės gaus aiškias narystės garantijas. Tuo pačiu spalio 6 d. ES pareigūnams bus pristatyta atskira „pasirengimo plėtrai“ apžvalga.
-
Ukrainos vyriausybė suskirstė išlaidų prioritetus – stabdo neprioritetinę statybą ir gerbūvio darbus
Ukrainos Ministrų Kabinetas rugsėjo 28 d., pirmadienį, patvirtino sprendimą dėl valstybės išlaidų prioritetų: pirmiausia bus finansuojama gynyba, pensijos, socialinės išmokos bei biudžetinių sektorių darbuotojų atlyginimai. Premjeras Serhijus Koreckis pranešė, kad dalis suplanuotos tarptautinės pagalbos dar negauta, iš dalies dėl to, kad Ukraina neįvykdė dalies įsipareigojimų tarptautiniams partneriams. Nebūtinos statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ir gerbūvio projektai atidedami iki karo pabaigos.
-
Zelensky Niujorke susitiko su MVA vadove Georgieva – MVA padės Ukrainai 2027 m. finansų srityje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Niujorke, 81-osios JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitės paraštėse, susitiko su TVF vadove Kristalina Georgieva ir pareiškė, kad TVF padės Ukrainai rasti dalį lėšų, reikalingų 2027 metų finansiniam stabilumui. Susitikime taip pat aptarta Aukščiausiosios Rados įstatymų, reikalingų tarptautinei paramai gauti, svarba, o Zelenskis informavo Georgievą apie saugumo situaciją ir Rusijos oro smūgių taktikos pokyčius.